Asmenų gaunančių senatvės pensiją teisinė padėtis Lietuvoje


Teisės kursinis darbas.

Įvadas. Senatvės pensijos sąvokos apibrėžtis. Raida. Senatvės pensijos apskaičiavimas. Senatvės pensijos skyrimas iš naujo. Išankstinis senatvės pensijų skyrimas. Senatvės pensijai paskirti reikalingi dokumentai. Pensinis amžius kitose šalyse. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pajamos gaunamos iš darbo užmokesčio pagrindinis gyventojų pajamų šaltinis. Tačiau sulaukus pensinio amžiaus, dėl ligos ar kitaip praradus darbingumą tokie žmonės nebegali dalyvauti darbo rinkoje ir užsitikrinti sau pragyvenimo šaltinį. Tokiu atveju padeda valstybė.

Aktualumas: Kalbėti apie pensijų sistemą yra aktualu, kadangi vyksta demografinio senėjimo procesas, tai yra daugėja pensinio amžiaus žmonių. Valstybė ateityje gali susidurti su lėšų trūkumu, užtikrinant pensinio amžiaus žmonių finansinį stabilumą, kadangi Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių, nes vis daugiau jaunuolių emigruoja svetur. Atsižvelgiant i tokią padėtį būtina analizuoti valstybinę socialinių draudimų pensijų sistemą Lietuvoje, bei asmenų gaunančių senatvės pensiją teisinę padėtį.

Darbo objektas – asmenų gaunančių senatvės pensija teisinė padėtis Lietuvoje.

Darbo problema – pensinio amžiaus žmonių dalies visuomenėje didėjimo padariniai valstybės biudžetui.

Darbo tikslas – apibūdinti asmenų, gaunančių senatvės pensiją, teisinę padėtį Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Pateikti senatvės pensijos apibrėžimą

Išanalizuoti pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius senatvės pensijos skyrimą.

Aprašyti pensijų draudimo stažą.

Aprašyti kada senatvės pensija skiriama iš naujo.

Tarpukario Lietuvoje dar nebuvo išplėtota senatvės pensijų sistema. Pensijos buvo mokamos tik kariams, valstybės tarnautojams bei pasižymėjusiems visuomenės veikėjams. Šią pensiją buvo galima gauti ištarnavus valstybinėje tarnyboje 25 metus. Pensijos dydis sudarė 60 proc. turėtos algos.

Nedarbo draudimas pradėjo veikti jau nuo 1919 m. Kai buvo priimti pirmieji darbo biržų įstatymai. Jie numatė nemokamas paslaugas ieškantiems darbo ir ieškantiems darbininkų. Darbo biržos buvo įsteigtos tik dviejose miestuose: Vilniuje ir Kaune. Darbo biržas išlaikė savivaldybės savo lėšomis. Asmenims neturintiems darbo buvo organizuojami viešieji darbai ir teikiami pietūs varguomenės valgyklose.

Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istoriją 1940 m. buvo užbaigta liaudies komisarų tarybos nutarimu, kuriuo buvo perduota socialinio aprūpinimo komisariatui socialinės paskirties įstaigos, ligonių kasos bei Vyriausioji socialinio draudimo tarybą.

Pensijų sistema „socialistinėje“ Lietuvoje buvo labai sudėtinga. Pensijų rūšys buvo senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo, taip pat asmenims, ėjusiems nustatytą laiką tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Norint gauti senatvės pensija buvo reikalingas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų moterims. Pensijos buvo skiriamos pagal TSRS valstybinių pensijų įstatymą, o reikalingos lėšos jų mokėjimui buvo pervedamos iš Maskvos.

Lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme aiškinama, jog Socialinio pensijų draudimo stažas- tai laikas, kurį asmenys moka patys arba už juos sumoka darbdavys ar valstybė privalomas pensijų draudimo įmokas į tai įeina ir laikas, per kurį gaunama ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas. Būtina atsižvelgi į tai, jog nuo 1995 m. pensijų draudimo stažas priklauso ne nuo laiko per kuris buvo faktiškai išdirbtas, bet nuo gauto uždarbio ar pajamų, nuo kurių buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui jei žmogus per metus gaudavo ne mažiau, kaip 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, jei mažesnes – į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.

Stažą, dirbdami savarankiškai įgyja asmenys, kurie draudžiasi ar yra draudžiami socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti:

Lietuvoje sukurta pensijų dydžio skaičiavimo formulė nėra unikali. Dauguma šalių pensijų dydžiui apskaičiuoti taiko tuos pačius parametrus – draudimo stažą, buvusį profesinės karieros metų darbo užmokestį, minimalų pensijos dydį arba nuo darbo užmokesčio nepriklausomą pensijos komponentą.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5674 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Asmenų gaunančių senatvės pensiją teisinė padėtis Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Asmenų gaunančių senatvės pensiją teisinė padėtis Lietuvoje. (2016 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenu-gaunanciu-senatves-pensija-teisine-padetis-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:28