Asmenybės laikysena ribinėse situacijose kalbėjimo potemė

Visas naujas 2016 m. kalbėjimo potemes rasi čia - kalbėjimo potemės

Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.

XX amžius žmonijos istorijoje. Prarandanč iame idealus bei vertybes sudarė są lygas egzistencializmui atsirasti. Reikalingi ir atsakymai , kurie suteiktų viltį ir padėtų išgyventi. Kas gi padeda išlikti katastrofiškoje situacijoje Visų pirma , XX. vid. Katastrofų epochos. Beprasmybę tragiškose situacijose padeda išgyventi tapatumas su gimtaisias namais ir savojo individualumo išlaikymas. Są monė s srauto technika , leidžianti atskleisti fragmentišką protagonisto minč ių tė kmę , vidinę disharmoniją. Primena lietuvį kauką daugiamilijoniniame Niujorke. Protagonistas savo darbą metaforiškai prilygina mitologiniam absurdo herojaus Sizifo darbui , pačiam beprasmiškiausiam egzistencijos būdui , be galimybės išlikti. Keltuvas pagrindiniam herojui į gyja gyvenimo – kalė jimo simbolį. Menininkas , intelektualas laimę gyvenime pasiekia nelengvai. Darbai , veiksmai , nebetenka prasmė , nes jis veikia prieš savą ją archetipinę prigimtį. Iškelia absurdo , visuomenė s susvetimė jimo bei gyvenimo mirties akivaizdoje idė ją. Jis pasirenka maišto kelią , taip nubausdamas ir save. Y pasmerkdamas save visuomenė s neapykantai ir kanč iai. Bū tent mirties akivaizdoje jis pajunta laimę , suvokia išlikimo savimi vertę , tarytum grį žta į žmonių pasaulį.


XX amžius žmonijos istorijoje yra pažymėtas karais, prievarta, teroru, tremtimis bei nuolatine mirties baime. Būtent gyvenimas pasaulyje prarandančiame idealus bei vertybes sudarė sąlygas egzistencializmui atsirasti. Nors būties, gyvenimo prasmės klausimai buvo aktualūs visais laikais, tačiau šiame laikotarpyje žmogui buvo reikalingi ir atsakymai, kurie suteiktų viltį ir padėtų išgyventi. Būtent XX amžiaus žmogus pradeda savęs klausti: kas gi padeda išlikti katastrofiškoje situacijoje?

Visų pirma, XX a. vid. Katastrofų epochos autorius, modernistas Antanas Škėma savo kūryboje pabrėžia, kad Pats autorius, dėl skaudžios istorinės situacijos Lietuvoje nebegalėdamas kurti buvo priverstas emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten dirbo sunkų, „juodą“ darbą, kad galėtų išgyventi, pragyvenimo šaltinio pagal savo menininko profesiją jis taip ir nerado. Analogijų su autoriaus biografija turi ir pagrindinis romano „Balta drobulė“ veikėjas Antanas Garšva, iš Lietuvos emigravęs poetas – menininkas, JAV dirbantis didžiausio Niujorko viešbučio keltuvininku. Tokia situacija – vidinės žmogaus stiprybės išbandymas, tad svarbiausia Garšvos egzistencine atrama tampa namai, gimtoji žemė, kurie leidžia ištverti dabarties nykumą ir rutiną. Romane vaizduojamas nužmogintoje aplinkoje egzistuojantis, sistemos sraigteliu paverstas asmuo, praradęs oraus išlikimo galimybę.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1293 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 10 KB
  • Asmenybės laikysena ribinėse situacijose kalbėjimo potemė
    10 - 2 balsai (-ų)
Asmenybės laikysena ribinėse situacijose kalbėjimo potemė. (2016 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenybes-laikysena-ribinese-situacijose-kalbejimo-poteme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:10