Asmenybės teorijos 2


Froido asmenybes elgesio motyvacija. Asmenybės elgesio motyvacija. Asmenybes gynybiniai mechanizmai. Ličko asmenybės akcentuacijos. E.eriksono asmenybės raidos teorija. Psichoseksualinis vystymasis pagal froidą. Jungo ekstraversija ir intraversija. Froido skaidres. Froido motyvacija. Kodėl neuzbaigiame pradetu darbu.

Psichologijos konspektas. Pagrindiniai z. Froido atlikto darbo štrichai. K. G. Jungas. Charakterio akcentuacijos tipai. A. Ličko tipai. Psichodinaminė asmenybės teorijos kryptis. (z. Froidas). Struktūrinis modelis. Elgesio motyvacija. Asmenybės vystymasis. Psichoseksualinis vystymasis. Psichoseksualinio vystimosi stadijos. Ego vystymasis. Superego raida. Nerimas ir gynybiniai mechanizmai. Patologija. Psichoanalitinė terapija.


Nuo 1890 m. Iki pat savo mirties anglijoje 1939 m. Z. Froidas kūrė psichoanalizės mokslą. Jo esmė – nesąmoningi norai ir potraukiai veikia mūsų gyvenimą, o, kol jie neįsisąmoninti, tol jų negalime kontroliuoti. Pasąmonės turinį sudaro instinktyvūs potraukiai (varos): libido ir agresijos. Įsisąmoninti pasąmonės turinį galima tik pasitelkus psichoanalizę. Psichoanalizė naudoja laisvų asociacijų metodą (kai analizuojamasis sako viską, kas ateina į galvą, stengdamasis neslopinti savo minčių tėkmės) ir sapnų analizę. Sapnus z. Froidas pavadino karališkuoju keliu į pasąmonę . Egzistuoja cenzūra , kuri tam tikrą patyrimą laiko pasąmonėje arba ten jį išstumia.

Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais z. Froidas daug dėmesio skiria visuomenės ir kultūros tyrinėjimams. Deja, kaip taikliai pastebėjo s. Cveigas: jis per ilgai ir per geras buvo gydytojas, kad ilgainiui neimtų laikyti ligone ir visos žmonijos . Jo knygose jaučiamas tamsokas tragiškumo šešėlis. Z. Froidas rašo: tiek kiek­vienam pavieniam žmogui, tiek ir visai žmonijai gyvenimas yra sunkiai ištveriamas . Bet žmonijai reikia tikėjimo ateitimi, iliuzijų ir prasmės suvokimo. Psichoanalizėje tuo tarpu visada yra savotiškas nudievinimasnuo 1908 m. Z. Froidas turi pasekėjų visame pasaulyje, o 1911 m. Jav susikūrė psichoanalitikų draugija. Pradėti organizuoti tarptautiniai psichoanalitikų kongresai. Nors dėl kai kurių teiginių kilo daug diskusijų ir abejonių, z. Froido sukurtas mokslas tapo didžiuliu postūmiu psichologijos, psichiatrijos, seksoljungas pasiūlė asmenybės tipologiją, išskirdamas du svarbius elementus. Pirmasis, tai asmenybės orientacijos kryptis – intraversija bei ekstraversija. Intravertai yra orientuoti į save, ekstravertai – į išorę. Antrasis, jungo keturios pagrindinės psichikos funkcijos: pojūčius, mąstymą, jausmus ir intuiciją. Taip sudarydamas aštuonis psichikos tipus – keturi ekstravertai, su dominuojančia mąstymo, jausmų, pojūčių, intuicijos funkcijjie mėgsta bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų žmonių tarpe. Šio tipo paaugliai ieško naujų nuotykių, darbų, pramogų, tačiau žavėdamasis tuo, kas nauja, dažnai neužbaigia pradėtų darbų, greit keičia pomėgius. Jie dažnai patenka į asocialios krypties grupes, todėl hipertimiko energiją pajungus visuomenei naudinga linkme, tai padėtų ne tik patenkinti paaušio tipo bruožai vaikystėje pastebimi retai. Dažniausiai jie išryškėja paauglystėje. Tai dirglumas , aklo pykčio prasiveržimai. Pykčio protrūkiai dažnai tik atrodo netikėti.

Asmenybės teorijos 2. (2011 m. Gegužės 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenybes-teorijos-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:36