Asmenybės teorijos konspektas


Psichologijos konspektas. Freud psichoanalitinė asmenybės teorija grindžiama įsitikinimu, kad žmogaus psichika yra tarytum ledkalnis, kurio didžioji dalis nematoma. Anot S. Freud, asmenybė yra sudaryta iš 3 struktūrinių dalių. Asmenybės bruožų įvertinimo būdai. Humanistinės – Egzistencinės asmenybės teorijos. Carl Rogers asmenybės teorija. Daugeliui Maslow minčių pritarė kitas humanistinės krypties psichologas C. Rogers. Jis teigė, kad asmenybės centras yra žmogaus Aš. Kiekvienas žmogus turi du Aš realus Aš apibūdina, koks žmogus realiai yra (pagal savo suvokimą), tuo tarpu idealus Aš apibūdina, kokiu žmogus norėtų būti. Per didelis atitrūkimas tarp šių Aš sukuria nepasitenkinimą ir psichinės harmonijos trūkumą. Tik tuo atveju, kai abu Aš yra suderinami, žmogus gali save realizuoti ir būti laimingas. Rogersas apibūdino savirealizaciją kaip prigimtinę žmogaus tendenciją vystyti visus savo gebėjimus ir potencialą, siekiant išlaikyti ir tobulinti savo asmenybę. Savęs realizacija nėra lengva - tenka kovoti, kentėti, tačiau motyvas tobulėti toks didelis, kad žmogus nenustoja bandyti, nežiūrint į nesėkmes. Žmones, išvysčiusius savo potencialą, Rogers vadino pilnavertiškai funkcionuojančiais žmonėmis. Pilnavertiškai funkcionuojantis žmogus.


Šis apibrėžimas išskiria keletą svarbių asmenybės sampratai aspektų:

asmenybė apima visą žmogaus psichinę veiklą;

Taigi, asmenybė apibrėžiama kaip nuolat kintanti, tampanti, tačiau vieninga ir darni psichinių procesų, būsenų visuma. Iš kitos pusės, ši visuma yra pastovi, t.y. asmenybė apibūdina kažkokį pastovų konkretaus žmogaus savybių rinkinį. Tyrimai iš dalies patvirtina, kad asmenybė yra pastovi: įvairios asmenybės savybės (socialumas, emocionalumas, temperamentas) gana stipriai įtakotos genetikos ir mažai kinta gyvenimo bėgyje ir kinta tuo mažiau, kuo stipriau ji įtakota genetikos. Iš tiesų, įvairiose asmenybės teorijose pagrindiniais asmenybės stabilumo šaltiniais laikomi genetinis paveldas ir patirties (ypač ankstyvosios) istorija. Galima teigti, kad asmenybė ir yra įgimtų savybių ir patirties vystantis rezultatas.

Kita svarbi problema, bandant apibrėžti asmenybę – asmenybės ribos. Ką tik gimusio kūdikio atveju galime kalbėti apie asmenybės užuomazgas, t.y. įgimtus asmenybės elementus, kurie vystysis aplinkos veikiami (besivystanti asmenybė). Savo veiksmų nekontroliuojančio psichikos ligonio atveju galbūt galime kalbėti apie suirusią, dezorganizuotą asmenybę.

Asmenybės teorijas galima suskirstyti į kelias grupes: Psichoanalitinės teorijos (S. Freud, C.G.Jung, A. Adler); Asmenybės bruožų teorijos (G. Allport, R. Cattell, H. Eysenck); Humanistinės teorijos (C. Roger, A. Maslow, Egzistencinė V. Frankl teorija); Socialinės – Kognityvinės teorijos (B.F. Skinner, A. Bandura, G. Kelly). Apžvelgsime šias teorijas.

Pasąmonė. Tai didžioji ledkalnio dalis, slypinti po vandeniu. Tai sąmoningai savistabai sunkiai prieinama psichikos dalis. Į pasąmonę patenka sąmonei nereikalingas patyrimas (automatiniai veiksmai), arba per daug nemalonus/skausmingas patyrimas (skaudūs vaikystės prisiminimai, nepadorūs troškimai). Freudo nuomone, tokį skausmingą patyrimą mes išstumiame arba neįsileidžiame į sąmonę, nes jį pripažinti būtų pernelyg sunku. Nors sąmoningai nežinome, kad turime tokių nerimą keliančių jausmų ir minčių, jie smarkiai veikia mus. Freudas manė, kad mūsų nepripažinti impulsai pasireiškia užslėptu pavidalu – mūsų pasirenkamu darbu, įsitikinimais, įpročiais, įvairiais simptomais, sapnais, apsirikimais kalbant ir rašant. Freudas sakė, kad niekas niekada nevyksta atsitiktinai: kiekviena mūsų klaida ar šiaip poelgis turi vidinę priežastį.

S.Freud teigė, kad varomoji (motyvacinė) asmenybės jėga (tai, kas skatina žmogų imtis veiklos, būti aktyviu) yra du baziniai instinktai, kurie yra priešingi vienas kitam. Tai gyvybės instinktas (Eros), kuris lemia malonumo siekimą, gyvybės palaikymą ir naujos gyvybės kūrimą. Ryškiausia šio instinkto apraiška yra seksualumas. Seksualinių instinktų energija buvo pavadinta Libido (lot. norėti). Libido – tai psichinės energijos dalis, kuri save realizuoja tik per seksualinį elgesį. Kitas bazinis instinktas yra Tanatos - mirties instinktas, kuris verčia mus elgtis destruktyviai ir agresyviai.

Anot S.Freud, asmenybė yra sudaryta iš 3 struktūrinių dalių:

Id (lot. “tai”). Tai primityvūs įgimti instinktai, suteikiantys mūsų elgsenai energiją. Joje patalpinti minėti gyvybės ir mirties instinktai bei kitos biologinės paskatos (valgymo, gėrimo ir pan.) Iš id kylanti energija – libido yra visų žmogaus veiksmų pagrindas. Id veikia pagal malonumo principą, t. y., energiją stengiasi iškrauti čia ir dabar, nežiūrint aplinkos sąlygų ar saugumo: siekiama tučtuojau atsikratyti skausmo, nemalonių pojūčių bei patirti malonumą. Ji yra nemorali, neatsižvelgianti į aplinkinių interesus. Dėl savo antivisuomeniškos prigimties id glūdi pasąmonėje. Šią primityviąją biologinę asmenybės pusę žmogus turi nuo pat gimimo. Kūdikis turi vien tik id, tačiau ilgainiui jis supranta, kad norint patenkinti poreikius, reikia sulaukti atitinkamo momento arba pačiam susikurti tam tikras sąlygas. Taigi, imama suvokti realybė, ima formuotis kita struktūrinė asmenybės dalis. Tai – ego.

Jei žmogus elgiasi pagal id principus (stengiasi patenkinti instinktus čia ir dabar), jis susiduria su trukdymais ir pavojais, nes toks elgesys yra nepriimtinas kitiems žmonėms, neatsižvelgiantis į fizinės aplinkos apribojimus. Kad visuomenė galėtų normaliai funkcionuoti, ji turi kontroliuoti savo narių biologinių instinktų pasireiškimą. Taigi yra kuriamos normos, kurių vaikai per bausmes, pagyrimus yra mokomi nuo pat mažų dienų. Vaikas ima suprasti, kas yra gerai, kas yra blogai. Pirma vaikas elgiasi tinkamai (slopina savo instinktus) tik tam, kad išvengti bausmės. Ilgainiui šios normos interiorizuojamos (priimamos kai savos) ir tampa trečiosios asmenybės struktūros “Superego” turiniu.

Asmenybės teorijos konspektas. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/asmenybes-teorijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:51