Astronomija

Plutonas. Plutonas yra mažiausia, šalčiausia ir tolimiausia devintoji planeta. Šią planetą galima įžiūrėti tik pro didelį teleskopą. Plutono atradėjas. Plutono duomenys. Plutono sandara ir ypatybės. Plutono palydovai. Plutono palydovas charonas. Hablo kosminio teleskopo nuotrauka.

Marsas (sen. Lietuvių pavadinimas žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo marso. Judėjimas. Paviršius. Atmosfera. Branduolys. Palydovai. Fobas. Deimas. Naudotos literatūros sąrašas.

Visata ir mokslas. Arčiausi visatos objektai – žemė, saulė ir mėnulis. Saulės imperija. Grožis ir pavojai – planetos, asteroidai ir kometos. Saulės imperija. Nuolatinis judėjimas. Saulės imperija. Atsiradimas ir likimas. Kosminės kelionės. Kaip išmatuoti didelio namo aukštį nelipant ant jo stogo? Šviesa, materija ir energija. Žvaigždžių paradas. Žvaigždės gyvenimas ir ...

Įžanga. Merkurijus – mažoji planeta. Merkurijus. Merkurijaus stebėjimai. Merkurijaus tyrinėjimai. Merkurijaus paviršiaus nuotraukos. Merkurijaus temperatūra. Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė – saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs kiti mažesni kūnai, pvz. , kai kurių planetų palydovai. Visus šiuos kūnus valdo saulė. Kiti saulės sistemos kūnai šviečia ...

Mažesnio negu l km skersmens kūnai, skriejantys aplink Saulę ir planetas, vadinami meteoroidais (gr. meteoron — atmosferos reiškinys, eidos — pavidalas), arba meteoriniais kūnais. Astroblemų yra ir Lietuvoje: 8 km skersmens — Vepriuose (Ukmergės raj.), 5 km skersmens — Mizarų kaime prie Druskininkų. Kai kurių kometų orbitos yra taip ištįsusios, kad kometoms apskrieti Saulę ...

Pasakojimas apie planeta x arba kitaip Nibiru planeta. 1983 metais NASA pastebėjo naują saulės sistemos planetą NIBIRU (planeta x). Planeta sužavėjo visus, tačiau niekas į ją rimtai nežiūrėjo, nes nebuvo tikslo užsiimit naujais tyrimais. Taigi laikui einant buvo pastebėta, kad ji juda kitaip nei kitos saulės sistemos planetos.

Apie Plutoną, tikėtina, mažiausią Saulės sistemos planetą (5,5 karto lengvesnis už mėnulį), žinome tik iš stebėjimų iš Žemės bei Hubble orbitinio teleskopo. Daugelis siūlė vadinti tiesiog Lowell. Tik 1978 m. buvo atrastas Plutono palydovas, pavadintas Charonu. Plutono ir Charono pora unikali tuo, kad jiedu sukasi kartu – t.y. vienas į kitą yra atsigręžę ta pačia puse. ...

Saules sistemos planeta milžinė. Sudėtis, Fizinės charakteristikos. Palydovai. Literatūra. Saules sistemos planeta milžinė. Antroji pagal dydį (po Jupiterio) ir šeštoji pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi dangaus skliaute matomas kaip gelsva žvaigždė, kurios spindesys priklausomai nuo planetos nuotolio kinta nuo 0.4 iki 1.3 ryškio. Kampinis skersmuo kinta tarp 14.5″ ir 20″. ...

Labai gera astronomijos špera. Astronomija – mokslas tiriantis Visatos kûnø ir jø sistemø sandarà, judëjimà, susidarymà, raidà, Visatos medþiagos fizikinæ bûsenà ir cheminæ sudëtá. Þvaigþdynas – tai þvaigþdþiø grupë su jai priklausanèia erdvës dalimi. (88). Þv spindesio matas – ryðkis(m). Ryðkiausios 1 silpniausios 6. Tarp 2 vienetø ryðkio skirtumas 2.5. ...

Prie didžiųjų planetų priskiriama. Jupiteris. Saturnas. Uranas. Neptūnas. Plutonas. Jupiteris - (sen. Lietuvių pavadinimas indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą. Saturnas - (senovės lietuvių vadintas sėlija) – antra pagal dydį (po jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo saulės planeta. Saturnas matomas plika ...

Jupiteris. Tai didžiausia ir masyviausia saulės šeimos planeta. Nepaisant didumo, Jupiteris yra mikliausia planeta, pustrečio karto greičiau negu Žemė apsisukanti apie savo ašį. Jupiteris – stiprus kosminis magnetas. JAV kosminės stotys, praskriejusios arti Jupiterio, aptiko labai sudėtingą ir įvairiaspalvę viršutinę planetos atmosferą. Jupiterio oras lekia ne tik horizontalia, ...

Jupiteris (sen. Lietuvių pavadinimas indraja) yra penktoji pagal nuotolį nuo saulės sistemos planeta (tarp marso ir saturno), dujinė milžinė. Turi žiedų sistemą. Fizikines savybės. Istorija. Sandara ir atmosfera. Didžioji raudonoji dėmė. Magnetinis laukas. Palydovai. Didieji palydovai. Įdomūs faktai apie jupiterį.

Kometa - tai sušalusių dujų , ledo ir dulkių luitas, skriejantis aplink mūsų žvaigždę - Saulę. Kometos yra Saulės sistemos nariai, tačiau jų orbitos yra smarkiau ištęstos ir skiriasi nuo planetų orbitų. Kitų ryškių kometų periodai daug ilgesni.

Kas yra kosminiai spinduliai? Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Kosminių spindulių dalelės, pataikiusios į Žemės atmosferos atomų branduolius, sukelia branduolines reakcijas. Pirminiai kosminiai ...

Neptūnas. Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus. Nereidė. Didžiausias Neptūno palydovas. Saulės sistemos išorinė planeta, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 5.4 km/s vid. greičiu (lent.). Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys siekia tik 7.6 ryškio. Per teleskopus opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2.5" kampu. ...