Astronomija (5)

Atradimo istorija. Cheminė urano sudėtis ir fizinės sąlygos. Urano žiedai. Magnetosfera. Urano palydovai. Uranas skaičiuose. Uranas – septinta nuo saulės planeta ir trečia pagal dydį. Įdomu, kad uranas yra lengvesnis už neptūną, nors jo skersmuo ir didesnis. Uranas kartais vos matomas labai šviesiomis naktimis. Nedidelis teleskopas parodys nedidelį diską.

Venera, kaip ir merkurijus, atsiskleidė mums per paskutiniuosius. Metų. Ilgą laiką mes nežinojome nei atmosferos slėgio planetos paviršiuje, nei jos radiuso. Astronominiai stebėjimai davė tik debesų sluoksnio, supančio planetą, radiusą. Venera net. % susideda iš anglies dvideginio (co. ). Ne daugiau kaip. % yra azoto ir inertinių dujų (pirmoje eilėje argono) dalis. Deguonies ...

Venera. Apie planetą. Duomenys. Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip žemė, o jos masė prilygsta. % žemės masės. Venera ir žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi labai mažai. Veneros ...

Ištakos. Atgimimo epochos įtaka. Astronomija 16-17a. universitete. Observatorijos įsteigimas. Observatorijos suklestėjimas 18a. Observatorija 19a. AO tarpukaryje (1921-1941). AO 20a. antroje pusėje. 63cm veidrodinis teleskopas. 48cm veidrodinis teleskopas. 28cm veidrodinis teleskopas. 16cm astrografas. 13cm VPU lęšinis teleskopas.

Žemė. Evoliucija. Ekosfera. Žemės magnetinis laukas. Vandens planeta. Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia Žemė iš kitų planetų išsiskiria savo atmosfera, kurioje gausu deguonies, azoto, ir temperatūra, tinkama mums žinomai gyvybės formai. Atstumas nuo Žemės iki Saulės yra vidutiniškai 149,6 mln. km. Jeigu ...

Žvaigždės. Konvekcija. Spinduliavimas. Fotosfera. Žvaigždės spektras. Šviesmetis. Parsekas. Žvaigždės absoliutiniu ryškiu. Žvaigždės šviesis. Fotomerija. Spalvos rodiklis. Žvaigždės-didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai,susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša žvaigždės skleidžia elektromagnetinius spindulius ...

Žvaigždės galaktikos špera. Dvinarę žv. sudaro 2 žv., o daugianarę 3-7.Sistemos būna optinės arba fizinės.Fizinių nariai skrieja apie bendrą masės centrą o optiniai nesusiję tarpusavyje jokiu gravitaciniu ryšiu ir matomi greta tik dėl atsitiktinio krypčių sutapimo.Fizinės dvinarės arba daugianarės skirstomos:vizualiosios ,spektrinės, užtemdomosios ,astrometrinės. ...

Žvaigždės-didelės masės ir skersmens įkaitusios plazmos rutuliai,susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša žvaigždės skleidžia elektromagnetinius spindulius (šviesos, ultravioletinius, rentgeno,infraraudonuosius),elektringąsias daleles (daugiausia protonus ir elektronus) ir neutrinus.

Žvaigždės. Žvaigždžių evoliucija. Saulės masės žvaigždės evoliucija. Juodosios ir baltosios nykštukės. Galaktiniai ūkai. Ūkų katalogai. Ūkų švytėjimas. Žvaigždžių susidarymas. Nuo ūkų iki pulsarų. Ūkai: ankstyvoji stadija. Planetiškieji ūkai. Supernovos ir pulsarai. Pulsarai ir juodosios skylės. Nuo baltosios nykštukės iki juodosios skylės. Juodųjų skylių ...