Atliekų deginimas – už ar prieš?


Aplinkos referatas. Įvadas. Atliekų deginimas. Klaipėdos termofikacinė jėgainė „FORTUM“. Atliekų deginimo būdai.


Deginimas. Deginimo proceso metu atliekose esančios degiosios medžiagos yra oksiduojamos. Atliekos yra įvairiarūšės, sudarytos iš organinės medžiagos, mineralų, metalų ir vandens. Degančios atliekos yra paverčiamos į dujines medžiagas, o inertinės atliekų frakcijos tampa kietomis liekanomis šlakų ir pelenų pavidalu.

Ši technologija įvairiose šalyse vertinama ir taikoma labai skirtingai – vienose deginama beveik visos atliekos (Šveicarija, Liuksemburgas), kitose – visai nedeginama arba deginami labai maža dalis atliekų (Graikija, Lietuva). Atliekų deginimo privalumai: sumažėja tvarkomų atliekų kiekis, suardomos ir surenkamos pavojingos medžiagos, gaunama energija, valdomos ir sumažinamos emisijos į aplinką.

Yra naudojamos kelios atliekų deginimo technologijos (Ewans, 2001) – sluoksninėse ir šachtinėse kūryklose, dujofikatoriuose. Pagal kuro sluoksnio būseną ant ardynų, atliekų deginimui naudojamos kūryklos su judančiais ir pasvirusiais ardeliais bei verdančiu sluoksniu. Sluoksninės kūryklos patogios tuo, kad jose deginamoms atliekoms nekeliami ypatingi reikalavimai dėl kuro paruošimo (dalelių dydžio) ir atliekų įkrovos intensyvumo. Kūryklose naudojama 750–1000 oC dujų temperatūra. Oras degimui tiekiamas orapūtėmis virš arba žemiau ardynų. Pagrindinės technologinės variacijos yra susiję su ardynų konstrukcijomis. Jomis siekiama pagerinti kuro maišymą ir oro tiekimą bei pagerinti degimą. Išmetamų dujų sudėtis, pelenų kiekis ir sudėtis taip pat priklauso nuo kūryklos konstrukcijos.

Atliekas deginant sluoksninėse kūryklose reikalingas didelis oro kiekis. Dėl šios priežasties patiriami dideli energijos nuostoliai su išmetamomis dujomis. Dėl didesnio dujų kiekio reikia didesnės kūryklos degimo kameros. Siekiant didesnio energetinio ir ekonominio efektyvumo, rekomenduojama statyti termofikacines jėgaines, gaminančias šilumą ir elektros energiją. Apie 400–700 kWh elektros energijos ir 1000–1200 kWh  šilumos galima išgauti iš vienos tonos atliekų deginant jas atliekų termofikacinėje jėgainėje. Jos energinis efektyvumas priklauso nuo atliekų sudėties ir fizinių charakteristikų, gaminamo garo parametrų ir jo energijos išnaudojimo.

Didžiausią visuomenės nepasitenkinimą ir dėmesį sukelia atliekų deginimo metu išsiskiriančių dioksinų ir furanų kiekis ir sklaida. Tai susiję su dioksinų ir furanų sukeliama vėžio ligų rizika. Pastaruoju metu, pritaikius efektyvius išmetamųjų dujų filtrus, labai sumažinama šių pavojingų teršalų koncentracija. Tačiau gyvenamųjų namų ir mažosiose katilinėse, kur gali būti deginamos įvairios buitinės ar statybinės atliekos ir nekontroliuojamos išlakų koncentracijos, galimos gana ženklios dioksinų ir furanų emisijos.

  • Aplinka Referatai
  • 2014 m.
  • 11 puslapių (2016 žodžių)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 199 KB
  • Atliekų deginimas – už ar prieš?
    10 - 5 balsai (-ų)
Atliekų deginimas – už ar prieš?. (2014 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/atlieku-deginimas--uz-ar-pries.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:45