Atliekų problema


Aplinkos referatas. Įvadas. Atliekų šaltiniai. Nepavojingos atliekos. Pavojingos atliekos. Atliekų tvarkymo sistema. Atliekų perdirbimas. Atliekų utilizavimo reikšmė. Nuotėkų valymo dumblo panaudojimas. Organinių atliekų kompostavimas. Kenksmingų atliekų perdirbimas. Išvados. Naudota literatūra.


Atliekų tvarkymas ir susidarymas – viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, atsiradusi vos įsikūrus pirmosioms gyvenvietėms ir tapusi ypač aktuali mūsų šimtmetyje. Apskritai atliekos apima visus žmonių ir gyvūnų veiklos teršalus.

Tinkamas atliekų rinkimas, tvarkymas ir pateikimas antriniam naudojimui - tai procesas, prie kurio prisidėdamas kiekvienas visuomenės narys gali įnešti savo indėlį į švarios, sveikos ir stabilios aplinkos išsaugojimą.

Kas metai europos sąjungoje susidaro virš milijardų tonų atliekų, iš kurių 200 milijonų tonų yra komunalinės atliekos. Europos komisijos duomenimis per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų.

Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta apie 275 kg šiukšlių. Prognozuojama, kad per metus Lietuviai nesunkiai pasieks europos lygį. Susumavus, Lietuvoje per metus susikaupia milijonai tonų atliekų, 20% sudaro namų atliekos. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę – antrinės žaliavos, kurias galima sėkmingai perdirbti. Tačiau tik 450 tūkstančių tonų susidariusių atliekų perdirbama.

Didėjantis atliekų kiekis ima kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Legaliai veikiantys sąvartynai pilnėja, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginiai ir kiti toksinai. Lietuvoje yra virš 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami. Popierius čia irsta dvejus, konservų dėžutės - 90, plastiko pakuotės - 200, o stiklainiai ir buteliai - net 1000 metų. Tačiau visoje šalyje yra dideli duomenys apie atliekų šaltinius ir atliekų rūšis kartu su informacija apie atliekų sudėtį ir susidarymo greičius yra pagrindinis parametras projektuojant ir valdant atliekų tvarkymo sistemų funkcinius elementus. Atliekas pagal jų atsiradimo šaltinį galima suskirstyti į grupes: buitinės, komercinės, institucijų, statybinės, municipalinių tarnybų, atliekų tvarkymo įmonių, gamybos, žemės ūkio.

Kartais 1-6 grupių atliekos vadinamos komunalinėmis, Jos atsirado miesbuitines ir komercines atliekas sudaro organinės ir neorganinės frakcijos. Organinę atliekų dalį sudaro: maisto atliekos, visų rūšių popieriaus, kartonas, visų rūšių plastmasės, tekstilė, guma, oda, mediena. Neorganinę dalį sudaro: stiklas, molinių bei porcelianinių indų duženos, juodieji bei spalvotieji metalai ir šiukšlės – purvas.

Kai kurios atliekos greitai pūva, ypač šiltų orų metu.

  • Aplinka Referatai
  • 2011 m.
  • Wiesiek
  • 16 puslapių (3425 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Atliekų problema
    10 - 1 balsai (-ų)
Atliekų problema. (2011 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/atlieku-problema.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 15:21