Atlieku tvarkymas

Aprašymas
Pakuočių atliekos. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai, saugyklos ir kapinynai. Atliekų perdirbimas. Stiklas. Popierius. Metalas. Plastikas. Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Lietuvos Respublikos gyventojas pagamina 275 kg atliekų per metus. Palyginimui – Vakarų europoje – 450 kg. Planuojama, kad po 5 metų pasieksime šį lygį, pagamindami vis daugiau atliekų. Kasmet vis augantis atliekų kiekis neišvengiamai sukels deponavimo (šalinimo) klausimą, jeigu nebus imtasi priemonių sumažinti atliekų kiekį keičiant vartojimo įpročius, perdirbant pakartotiniam panaudojimui tinkančias žaliavas. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių (buitinių) atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos, kitą pusę - antrinės žaliavos. Tai - popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos, gumos liekanos, tetrapakai bei kt. Praktiškai, visos šios atliekos gali būti sėkmingai perdirbamos antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse. Taigi, lieka 6-8% neperdirbamų komunalinių atliekų, sąšlavų.

Ištrauka
Lietuvoje per metus apytiksliai susikaupia 6,2 milijonai tonų nepavojingų atliekų. 20% sudaro namų atliekos, kurios, palyginti, yra labai mažai rūšiuojamos. milijonai tonų nepavojingų atliekų išmetamos į sąvartynus, ir tik 450 tūkstančių tonų perdirbama.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Lietuvos respublikos gyventojas pagamina 275 kg atliekų per metus. Planuojama, kad po metų pasieksime šį lygį, pagamindami vis daugiau atliekų.
Problemos aktualumas. 2003m. Priimtoje vyriausybės nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pažymima, jog svarbiausi ilgalaikiai atliekų tvarkymo tikslai – sukurti aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tinkamiausią nepavojingų ir pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti atliekų srautus ir neigiamą atliekų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų jų naudojimą antriniam perdirbimui ir energetikai. Tačiau šie tikslai, užtikrinantys efektyvų atliekų tvarkymo valdymą gali būti pasiekti tik derinant tvarkymo planus trimis lygiais: valstybiniu, regioniniu bei savivaldybiniu [10]. Ši sąlyga Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje pastebima: atliekų tvarkymo procesus (tiesa, daugiau strateginiu požiūriu) reguliuoja Lietuvos aplinkos ministerija, o taktinių veiksmų imasi savivaldybės įmonės. Atliekų tvarkymo rinkoje greta savivaldybės įmonių bando įsitvirtinti ir privačios [8; p. 6]. Tačiau nors teoriniu požiūriu esminės sąlygos efektyviam atliekų tvarkymui Lietuvoje yra įvykdomos, tačiau neefektyvi antrinių žaliavų surinkimo finansavimo sistema, neskatinanti didinti antrinių žaliavų surinkimo Lietuvoje vis dar išlieka [12]. Todėl šiame straipsnyje analizuojama atliekų tvbuityje sunaudojama daug pakuočių, pagamintų iš stiklo, plastiko, metalo, popieriaus/kartono, medžio. Dauguma jų tampa nereikalingos vos tik išpakavus. Tačiau tai dar nereiškia, jog pakuotės yra niekam tinkamos šiukšlės. Greičiau priešingai – tai vertingos antrinės žaliavos, iš kurių pagamintos pakuotės, gbranduolinė energetika, kaip ir bet kuri kita pramonės šaka neįmanoma be atliekų. Veikiant branduoliniams reaktoriams kaupiasi radioaktyviosios atliekos, kurios skleidžia jonizuojančią spinduliuotę ir turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai.
Ignalinos atominė elektrinė buvo pradėta statyti praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje, o pradėta eksploatuoti 1984 metais.

Kategorija Aplinka Aplinkos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2010 m.

Reitingas