Atminties ir asmenybės savybių ryšys


Atminties reiksme mano profesines veiklos efektyvumui. Asmenybes savybiu psichologija. Atminties reikšmė profesinės veiklos efektyvumui. Motyvacijos reikšmė mano profesines veiklos efektyvumui. Demesys mano profesines veiklos efektyvumui. Reiksme mano profesines veiklos efektyvumui. Atmities reiksme profesineje veikloje. Mastymo reiksme mano profesines veiklos efektyvumui. Atminties reiksme veikloje. Asmenybes veiklos savybes.

Psichologijos namų darbas. Paprastai nerimastingumą suprantame kaip visiems žmonėms būdingą tam tikrose situacijose laikiną emocinę būklę, kuriai būdingas fiziniai aspektai (širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, prakaitavimas), tiek būdingas susirūpinimo, susijaudinimo jausmas. Taip pat nerimastingumą galime laikyti ir pastovia asmenybės savybe: nerimastingi (arba neurotiški) žmonės visose situacijose daugiau ar mažiau jaučia pastovų nerimą (Terry, 2000). Kita pastebima asmenybės savybė - ekstraversija apibūdinama kaip „tipologinė individo savybė, pasireiškianti didesniu dėmesiu aplinkai, poreikiu veikti, bendrauti su žmonėmis”, o intraversija, priešingai, pareiškia didesniu dėmesiu sau (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985). Atsiminimą galime suprasti kaip seniau įsimintos informacijos atkūrimą (Terry, 2000). Tyrimai rodo, kad tam tikros žmogaus asmenybės savybės - ekstraversija ir nerimastingumas (arba neurotiškumas) turi įtakos atminčiai, dėmesiui, mokymuisi, informacijos įsisavinimui (Fox, 2008). Tačiau skirtingi tyrėjai šį poveikį skirtingai aiškina ir akcentuoja skirtingus aspektus. Taigi kyla klausimas, kaip šios minėtos asmenybės savybės veikia atmintį. Literatūros apžvalga bandysiu išsiaiškinti, koks yra asmenybės savybių (ekstraversijos ir nerimastingumo) ir atsiminimo ryšys.
Asmenybės savybių ir kognityvinių procesų ryšio problema yra aktuali norint išsiaiškinti mokymosi sunkumus bei įvairius psichologinius sutrikimus. Svarbu suprasti, ar nuo asmenybės priklausantys kognityviniai polinkiai yra svarbūs rizikos faktoriai, kurie gali turėti įtakos įvairių psichologinių sutrikimų išsivystimui (pavyzdžiui, potrauminio streso sindromui).


Asmenybės savybių įtaka ir nuotaikos poveikis atminčiai yra labai susiję. Pastebėta, kad patiriama nuotaika koreliuoja su asmenybės savybėmis - ekstraversija ir nerimastingumu (Rusting, Larsen, 1998). Tačiau tyrimai įrodė, kad galima atskirti laikinos nuotaikos poveikį (nuotaiką atitinkančia atmintį, kai pirmiau atsimename informaciją atitinkančią mūsų esamą nuotaiką) nuo asmenybės savybių (ekstraversijos, nerimastingumo) poveikio atsiminimui. Asmenybės savybės susijusios su polinkiu dažniau ir intensyviau patirti tam tikrą emocinę būklę ir apdoroti tam tikro tipo informaciją: didesnį ekstraversijos laipsnį turintys individai daugiau atsimena teigiamo pobūdžio informaciją, o aukšto nerimastingumo žmonės – neigiamo pobūdžio(Fox, 2008). Be to, ekstraversija susijusi su polinkiu geriau apdoroti teigiamo valentingumo informaciją, o nerimastingumas - su neigiamo valentingumo informacija (Fox, 2008). Kaip tik tai patvirtina Ch. L Rusting ir R. J. Larsen (1998) tyrimas, kuriame tiriamieji turėjo paspausti mygtuką kaip galima greičiau įvertinus pateiktą vaizdą (veidą) ar žodį kaip „pozityvų“, „neigiamą“ ar „neutralų“. Buvo skaičiuojamas reakcijos laikas, kuris matavo tam tikro emocinio tono informacijos pasiekiamumą atmintyje, gebėjimą ją atsiminti. Aukštesni ekstraversijos įverčiai buvo susiję su greitesniu reakcijos laiku į pozityvaus pobūdžio žodžius ar veidus ir jokios koreliacijos nepastebėta su negatyvaus arba neutralaus pobūdžio informacija. Remiantis kognityvinių tinklų teorija, tai susiję su tuo, kad yra stipresnis ryšys tarp teigiamo emocinio tono sąvokų(Rusting, Larsen, 1998). Aukštesni nerimastingumo įverčiai buvo susiję su greitesniu reakcijos laiku į negatyvaus pobūdžio informaciją . Po šios užduoties tiriamieji gavo kitą užduotį: kuo daugiau atgaminti žodžių, pateiktų pirmoje užduotyje per 4 minutes. Rezultatai parodė, kad nepaisant tuo metu jaučiamos nuotaikos ekstravertai atsiminė daugiau „pozityvių“ žodžių nei „negatyvių“ ar „neutralių“, o linkę nerimastingumą žmonės, atvirkščiai, atsiminė daugiau „negatyvių“ žodžių (esamos nuotaikos poveikis buvo statistiškai kontroliuojamas) (Rusting, Larsen, 1998). Taip pat buvo pastebėta, kad ekstravertai tiksliau identifikavo pozityvaus emocinio tono verbalinius stimulus (padarė mažiau klaidų), o tiriamieji linkę į nerimastingumą tiksliau identifikavo neigiamo emocinio tono verbalinę informaciją (Rusting, Larsen, 1998).

Atminties ir asmenybės savybių ryšys. (2012 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/atminties-ir-asmenybes-savybiu-rysys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:12