Atminties ir vaizduotės lavinimo būdai


Psichologijos kursinis darbas.

Įvadas. Tikslas ir uždaviniai. Literatūros apžvalga. Atmintis. Pagrindiniai atminties procesai. Įsiminimas. Saugojimas. Atsiminimas. Atminties rūšys. Motorinė atmintis. Vaizdinė atmintis. Emocinė atmintis. Žodinė atmintis. Atminties komponentai. Sensorinė atmintis. Trumpalaikė atmintis. Ilgalaikė atmintis. Epizodinė atmintis. Semantinė atmintis. Propozicinė (deklaratyvinė) atmintis. Procedūrinė atmintis. Atminties lavinimo nauda. Atminties lavinimo metodika. Atminties lavinimo būdai. Vaizduotė. Vaizduotės lavinimo būdai. Išvados. Literatūra.


Tai yra objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Vaizdinės atminties faktai laikomi ir atsimenami vaizdiniais. Kai kurių žmonių atminties vaizdiniai yra ypač ryškūs. Tokia atmintis vadinama cidetinc (gr. Eidos – vaizdas) [7]. Žmogus tartum mato esamą daiktą su smulkiausiomis detalėmis, gali tarsi perkelti žvilgsnį nuo vienos detalės prie kitos. Vaizdiniai yra panašūs į per suvokimus gaunamus objektų vaizdus. Jie skiriasi nuo suvokimų tuo, kad yra ne tokie ryškūs (kartais neperduodama spalvų ir t.t.), fragmentiški ir nepastovūs.

Tai yra jausmų, išgyvenimų, visada susijusių su tam tikrais įvykiais ar žmogaus veiksmais, įsiminimas, išlaikymas atmintyje ir atgaminimas [4]. Žmogaus atmenami išgyvenimai, susiję su tam tikra veikla praeityje, nuolat skatina imtis tam tikrų veiksmų arba nuo jų atgraso. Emocinė atmintis leidžia suprasti kito žmogaus emocinę būseną, jaudintis kartu su juo ir t.t. Emocinė atmintis dalyvauja formuojantis įgūdžiams ir įpročiams.

Epizodinė atmintis priima ir saugo informaciją apie įvairius asmeninius išgyvenimus, įvykius ir patirtį. Epizodas yra susitikimas su draugu, su kuriuo seniai esi nesimatęs, autobiografijos faktai. Dėka šios atminties mes galime prisiminti ne tik ką padarėme, bet ir suvokti, ką turėtume daryti ateityje. Tuomet išgyvenimai rikiuojasi į svarbią, tikslią chronologinę eilę, žmogui net nesuvokiant kas tiksliai atsitiko. Epizodinėje atmintyje informacija ilgą laiką nesaugoma, kadangi į ją nuolat patenka nauja, dėl kurios vyksta kaita. Epizodiniai atminčiai svarbus pats atsiminimo faktas, susijęs su įvykiais. Jeigu Jūs stengiatės prisiminti savo vaikystės draugo vardą, informacija apie šį prisiminimą, kaip veiklos epizodą, turi patekti į epizodinę atmintį [12]. Taigi epizodiniai prisiminimai atnaujina mūsų pažinimą ir tuo pačiu papildo semantine atmintimi įgytas žinias. Manoma, kad semantinė informacija veikia epizodinės atminties atgaminimą. Tai patvirtina kai kurių autorių moksliniai tyrimai. Anot Warringtono žmonės, turintys semantinių atminties sutrikimų, blogai atlieka ir epizodinės atminties veiklos reikalaujančias užduotis, bet pasitaiko ir išimčių. Kai kurie ligoniai gerai prisiminė savo autobiografijos faktus, tai reiškia, kad pažeista liko tik semantinė atmintis, o epizodinė liko sveika [12]. Apie epizodinės atminties funkcionavimą galima kalbėti dėl to, kad joje atgaminami tiktai faktai, kurie buvo užkoduoti iš pat pradžių.

Semantinė atmintis nuo epizodinės skiriasi tuo, kad į semantinę atmintį informacija apie atgaminimo faktą nepatenka, ir ji yra stabilesnė, mažiau keičiasi. Semantinė atmintis – tai žodžių, sąvokų, taisyklių ir abstrakčių idėjų, sistemiškai sutvarkyta, apibendrinta ir įprasminta informacija joje sudaro žmogaus žinių pagrindą [5].

Propozicinė (deklaratyvinė) atmintis saugo informaciją apie tai, kas yra atsitikę. Pavyzdžiui, kad Edisonas atrado elektros lemputę. Tai tarsi istorinė atmintis, kurioje saugoma informacija yra būtina bendram žmogaus išsilavinimui, supratimui apie atradimus, gamtos reiškinius [12].

Procedūrinė atmintis reikalinga tam, kad mūsų veiksmai taptų įgūdžiais. Ji yra atsakinga už gebėjimą įgyti motorinius bei kognityvinius įgūdžius, kurie naudojami automatiškai, nesąmoningai [8]. Ne vienas žmogaus sugebėjimų yra įgyjamas lengvai, tačiau kaip atsiranda įgūdžiai procedūrinė atmintis trunka visą gyvenimą. Tyrėjai atskleidė, kad procedūrinės atminties išlikimas priklauso nuo konkretaus įgūdžio. Tai galima kalbėti apie važiavimą dviračiu, bet pavieniams įgūdžiams įgyti, tokiems kaip automobilio vairavimas, reikia atskirų veiksmų sekos. Tuomet pavieniai įgūdžiai nėra tvirti, nustojus praktikuoti įgūdžius, jie gali labai pablogėti per santykinai trumpą laiką [12].

Geresnė atmintis. Smegenys treniruojamos lygiai taip pat, kaip ir kūno raumenys – reikia mankštinti ir duoti apkrovas.

Atminties ir vaizduotės lavinimo būdai. (2016 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/atminties-ir-vaizduotes-lavinimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:06