Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? rašinys


Lietuvių rašinys. Atmintis kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? Rašinys.


Mūsų gebėjimas prisiminti yra būtina išlikimo sąlyga. Atmintis žmogaus pasąmonėje yra jo vertybinės sistemos pagrindas. Prisiminimai iš praeities gali tarnauti kaip akimirkos, įamžinusios gyvenimo prasmę ar žmogiškąją ypač tuomet, kai viešumoje atmintis yra netoleruotina. Lietuvoje sovietinės okupacijos metais viešoji kultūra buvo grindžiama pragmatizmo interesais, kadangi socializmo ideologai, tokie, kaip Karlas Marksas, tikėjo klasių kova bei proletariato diktatūra, revoliucija, naikinančia praeitį. Taigi, tokios vertybės kaip tautiškumas ar istorinė atmintis netilpo socialistinės internacionalizmo kultūros rėmus. Kaip priešprieša režimo ideologijai iškilo masinis susidomėjimas senovės lietuvių kultūra. Šis atsigręžimas sunykusią praeiti leido kovoti su vykdoma nutautinimo politika. Garsus septinto dešimtmečio poetas Marcelijus Martinaitis savo kūriniuose skyrė dėmesį valstietiškajai kultūrai, kuri siejasi su lietuvių tautos tradicija, be to, išaugino ji patį. Eilėraštyje „Prisiminimas (Serbenta)" poetas vaizduoja gyvenimo tėkmę vaikystėje, dar nesudrumstoje istorinių katastrofų.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (630 žodžių)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? rašinys
    10 - 10 balsai (-ų)
Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? rašinys. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/atmintis-kodel-zmoguje-gyva-tai-ko-jau-nera-rasinys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:18