Atomų fizikos pagrindai


Fizikos skaidrės. Atomų ir molekulių fizikos pradmenys Mikrodalelių impulso momentas. Impulso momentas, yra svarbi materialiojo taško ar taškų sistemos sukamojo judėjimo charakteristika. Tačiau iš projekcijų. Išsprendę operatoriaus tikrinių verčių lygtį gauname impulso momento kvadrato operatoriaus tikrinę vertę. Nagrinėkime projekciją. Taigi elektrono impulso. Atomų ir molekulių fizikos pradmenys – Vandeniliškasis atomas. Elektringųjų dalelių sistema. Čia nagrinėjamas sferiškai simetriškas uždavinys. Banginė funkcija ψ tenkina standartines sąlygas tik tais atvejais. Atomo energija priklauso tik nuo pagrindinio kvantinio skaičiaus n. Elektronų pasiskirstymas pagal būsenas atome vadinamas jų konfigūracija. Atomų ir molekulių fizikos pradmenys Pagrindinės būsenos banginė funkcija. Atomo būsena, kurioje jo energija yra pati mažiausia. Iš gaunamas dydis Kuris išreiškia tikimybę rasti elektroną atstumu r nuo branduolio. Elektrono krūvio debesies tankis yra sferiškai simetriškas ir kitoms vandeniliškojo atomo s būsenoms. Sudėtingesnių konfigūracijų elektronų išsidėstymas. Elektrono sukinys - Zėmano ir Štarko reiškiniai. Elektrono orbitinis impulso. Dėl to magnetinio. 1913 m. J. Štarkas, tirdamas atomų, veikiamų elektrinio lauko. Elektrono sukinys V. Šterno ir V. Gerlacho bandymas. 1922 m. V. Šternas ir V. Gerlachas eksperimentiškai tyrė atomo magnetinio momento erdvinį kvantavimą. Elektrono sukinys - V. Šterno ir V. Gerlacho bandymas. Šį bandymą. Sukiniui tinka bendra impulso momento erdvinio kvantavimo sąlyga. Paulio draudimo principas. Tarkime, kad mikrodalelių kvantinė sistema susideda iš vienodų dalelių. Sistemai, kurios daleles apkeitus vietomis būsena nepakinta. Tada sistemos banginė funkcija Tačiau dėl dalelių tapatingumo neįmanoma nustatyti. Nagrinėkime dvi vienodais kvantinių skaičių rinkiniais (a=b) aprašomas silpnai sąveikaujančias tapatingas daleles. Dalelės banginės funkcijos simetriškumas susijęs su jos sukiniu. Elektronų pasiskirstymas atome. Atomo elektrono būsena. Būsenoje n gali būti ne daugiau kaip 2n2 elektronų. Periodinė elementų sistema. Periodinė elementų sistema pagrįsta 1869 m. Vandenilio (Z=1) (nesužadinto) vienintelis elektronas yra būsenoje 1s. Tačiau šis būsenų užpildymo reguliarumas Kaliui (Z=19) sutrinka. Atskira elementų grupė prasideda už lantano (Z=57). Kita, už aktinio (Z=89) esančių 14 cheminių elementų grupė vadinama aktinoidais arba aktinidais. Vandenilio atomo emisinis ir absorbcinis spektrai. Spektrinių linijų serijos. Serijos formulė. Paprasčiau elemento vandenilio (atominio) dujų spektras taip pat yra linijinis. Vandeniliškųjų sistemų linijiniai spektrai. 1885 m. 1906 m. T. Laimanas vandenilio spektro ultravioletinėje srityje atrado linijų seriją. Pritaikius klasikinę fizika ir pirmąjį Boro postulatą. Vienatomių dujų absorbciniai ir emisiniai linijiniai spektrai tiesiogiai rodo kad. Elektronų lygmenų kvantavimas – Franko ir Herco bandymas. Boro teoriją patvirtino Franko ir Herco eksperimentas (1913 m. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. 1895 m. V. Rentgenas atrado spindulius, kurių bangos ilgis trumpesnis už ultravioletinių. Rentgeno vamzdis yra elektrovakuuminis prietaisas. Taip gautas Rentgeno spinduliavimas yra stabdomasis. Rentgeno spektro ribą paaiškino kvantinė teorija. Jeigu elektronus greitinanti įtampa viršija tam tikrą anodo medžiagai būdingą vertę.

  • Fizika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 44 puslapiai (4057 žodžiai)
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 1211 KB
  • Atomų fizikos pagrindai
    10 - 8 balsai (-ų)
Atomų fizikos pagrindai. (2015 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/atomu-fizikos-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 19:54