Atsargų apskaita (3)


Apskaitos kursinis darbas.

Įvadas. Pagrindinės sąvokos. Teorinė dalis. Atsargų paskirtis ir jų klasifikacija. Gamybos atsargos. Nebaigti gaminiai. Gatavi gaminiai. Prekės. Medžiagos. Atsargų įsigijimo savikaina ir įkainojimas. Atsargų apskaitos būdai. Atsargų inventorizacija. Praktinė dalis. Išvados. Literatūros sąrašas.


Atsargų apskaitos temos aktualumas teoriniu bei praktiniu požiūriu lėmė, tai, jog ši tema plačiai aptariama nacionalinių ir tarptautinių finansinės apskaitos reglamentų. Minėta tema taip pat plačiai analizuojama periodiniuose apskaitos leidiniuose, todėl šio kursinio darbo tikslas yra kiek įmanoma giliau išnagrinėti atsargų apskaitos ypatumus, taip pat praktiškai parodyti, kaip atsargų apskaita yra vykdoma įmonėje.

Paprastai atsargos yra sunaudojamos greičiau nei per vienerius metus. Šiuo atveju vertinama ne tai, kiek laiko atsargos laikomos įmonės sandėlyje, o per kiek laiko bus sunaudotos. Pvz., baldų tvirtinimo elementai perkami dideliais kiekiais ir, žinoma, visų iš karto panaudoti neįmanoma, todėl jie įmonės sandėlyje gali būti saugomi daugiau nei metus, tačiau baldų gamybos procese vienas vienetas sunaudojamas iš karto. Gali būti ir tokių atvejų, kai dėl veiklos ypatumų atsargos yra naudojamos ilgiau nei vienerius metus, bet, jeigu jų naudojimo trukmė neviršija vieno veiklos ciklo, tokios atsargos laikomos trumpalaikiu turtu. Veiklos ciklas yra laikotarpis nuo atsargų įsigijimo iki jų pardavimo. Pvz., pastatų, kuriais, įmonė prekiauja, statyba gali trukti ilgiau nei vienerius metus, tačiau nebaigti statyti pastatai visą jų statybos laikotarpį bus priskiriami trumpalaikiam turtui, nes šios įmonės veiklos ciklas yra ilgesnis nei metai. [4]

Atsargoms priskiriamas ir tas materialus turtas, kuris įmonėje naudojamas ilgiau nei vienerius metus, jeigu jo negalima priskirti ilgalaikiam materialiam turtui, nes jo vertė yra mažesnė už įmonėje nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.

Atsargų apskaitai skirtos 2 klasės trumpalaikio turtu balansinės sąskaitos:

Grupuojant atsargas pagal naudojimo pobūdį pateiksiu detalesnį atsargų grupavimą, leidžiantį geriau atskleisti jų vartojamąsias charakteristikas ir geriau jas valdyti.[15]

Perparduoti skirtos atsargos negali būti perpardavinėjamos ta pačia kaina, už kurią

Atsargų įsigijimo savikaina, perkant jas iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų

pirktos prekės jau parduotos, o kokiomis liko sandėlyje, kaip likučiai ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje. Yra du tarp savęs susiję, tačiau skirtingi dalykai – realusis atsargų judėjimas, t. y. kiekio

įkainojimo, nurašant vertybes, eiliškumas turi tiesioginę įtaką likučių ir pelno dydžiui.

Įmonės gali laisvai pasirinkti atsargų įkainojimo būdą.[13]

Atsargų apskaita buhalterinėse sąskaitose tvarkoma gavus atsargų įsigijimo ir nurašymo dokumentus. Įsigyjant atsargas pagrindinis dokumentas, patvirtinantis patį įsigijimo faktą, yra pirkimo PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra arba kitas įsigijimo dokumentas. Pirkimo dokumento pagrindu atsargų įsigijimas registruojamas apskaitos registruose.

Atsargų įsigijimo registravimas buhalterinėse sąskaitose priklauso nuo įmonėje taikomo atsargų apskaitos būdo. Atsargų sunaudojimas arba pardavimas buhalterinės apskaitos sąskaitose gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. [8]

Periodiškai į apskaitą įtraukiant atsargas registruojamas kiekvienas atsargų įsigijimo atvejis. Parduodant prekes apskaitoje tik pripažįstamos pajamos, o parduotų prekių savikaina nenurašoma. Pastaroji bus nurašyta vieną kartą – laikotarpio pabaigoje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekama inventorizacija, suskaičiuojami likę neparduoti atsargų vienetai. Jie įkainojami pasirinktu atsargų įkainojimo metodu (FIFO, LIFO, vidutinių kainų ar kt.) Galiausiai pagal formulę apskaičiuojama:

Taikant įmonėje periodiškai apskaitomų atsargų būdą, sandėlio apskaita ir buhalterinė apskaita dažniausiai autonomiškos. Todėl šiuo atveju, norint apsaugoti atsargas nuo grobstytojų, reikia gerai sutvarkyti sandėlio ūkį, paskirti materialiai atsakingus asmenis ir tinkamai įforminti jų atsakomybę, taip pat būtina reikiamai dokumentuoti atsargų judėjimą įmonėje. Be to, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų inventorizaciją, reikia įsitikinti, ar įmonėje atsargos negrobstomos.

UAB “Žirmūnų baldai” direktorius – Linas Butkus, vyr. finansininkas – studentas (ė). Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 10 žmonių.

Atsargų apskaita (3). (2016 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsargu-apskaita-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:01