Atsargų apskaita ir analizė


Bruto ir neto būdai apskaitoje. Pirkimo diskontas neto budu. Atsargų išdavimo operacijų dokumentavimas. Atsargu apskaita ir analize buhalterines apskaitos kursinis darbas. Bakalauro atsargu apskaita.

Apskaitos kursinis darbas. Turinys. Įvadas. Atsargų apibūdinimas ir klasifikavimas. Atsargų reglamentavimas. Atsargų įvertinimas. Atsargų įsigijimo ir pasigaminimo savikaina. Atsargų įvertinimas grynąja galimo realizavimo verte. Atsargų įsigijimo dokumentai, priėmimo tvarka ir užpajamavimas. Atsargų išdavimo operacijų dokumentavimas. Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai. Atsargų pirkimų ir atsiskaitymų su tiekėjais apskaita. Atsargų apskaita sandėliuose. Atsargų įkainojimo būdai. Uab „x“ įmonės aprašymas ir apskaitos politika. Atsargų įsigijimo ir pardavimo apskaita uab „x“. Atsargų įkainojimas ir savikaina uab „x“. Atsargų atsivežimo išlaidų sudėtis ir apskaita. Išvados. Literatūra. Priedai.


Kokioje buhalterinės apskaitos sąskaitoje registruojamas atsargų pirkimas priklauso nuo pasirinkto atsargų apskaitos būdo. Jeigu atsargos apskaitomos nuolat – nupirktos materialinės vertybės registruojamos atitinkamoje 201 Atsargos grupės sąskaitoje. Jeigu taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, atsargų pirkimai registruojami sąskaitoje 6002 Pirkimai.

Įskaitomos į savikainą atsargų atsivežimo išlaidos registruojamos tose pačiose atsargų arba pirkimų sąskaitose.

Tai pirkimų apimtį sumažinantys veiksniai. Nuolaidų ir grąžinimų dokumentavimui taikomos patikslinančios sąskaitos-faktūros. Nuolaidų ir grąžinimų apskaitai naudojama sąskaita 609 Nuolaidos, grąžinimai (-). Pirkėjas gali pasinaudoti tiekėjo siūlomais diskontais. Pasinaudodama diskontais įmonė sutaupo tam tikras sumas, kartu sumažindama parduotų prekių savikainą. Diskontai gali būti apskaitomi bruto ir neto būdu.

Apskaitant bruto būdu įmonė sumoka skolą tiekėjui diskonto galiojimo laikotarpiu ir pervedamų pinigų sumą sumažina diskonto nuolaida.

Pirkimų diskontus apskaitant neto būdu, įmonėje daroma prielaida, kad skola tiekėjui bus padengta diskonto galiojimo laikotarpiu.

Jeigu įmonė atsiskaito su tiekėju pasibaigus diskonto galiojimo laikotarpiui, apskaitoje registruoja praradimą dėl nepanaudotų pirkimo diskontų.

Taikant neto būdą įmonės valdymo personalas iš karto gauna informaciją apie prarastus diskontus.

Kartais nupirktas atsargas tenka grąžinti arba nukainoti. Grąžinimus ir nukainojimus apskaityti naudojama sąskaita 609 Nuolaidos, grąžinimai (-). Joje sukaupiami duomenys apie grąžintas nekokybiškas prekes. Atsargos gali būti grąžinamos tą patį arba kitą ataskaitinį laikotarpį. Grąžinant atsargas tą patį laikotarpį su tiekėju atsiskaitoma įvertinus atsargų grąžinimą.

Grąžinus atsargas kitą ataskaitinį laikotarpį, grąžinimo operacija apskaitoje registruojama ataskaitiniu laikotarpiu.

Atsargų nukainojimai apskaitoje registruojami buhalteriniais įrašais, analogiškais grąžinimo operacijoms. Nukainojimo suma, apskaitant atsargas periodiškai, registruojama kontrarinėje sąskaitoje 609 Nuolaidos, grąžinimai (-). Nukainojant atsargas surašomas nukainojimo aktas. Įmonė, prekiaujanti greitai gendančiais produktais, gali iš anksto pirkimo pardavimo sutartyje numatyti galimybę tokias prekes nukainoti. Tuomet pirkėjas gali savarankiškai sumažinti pirktų atsargų kainą. [2; 70]

Atsargų apskaita sandėliuose turi teikti informaciją apie atsargų judėjimą ir jų likučius pagal kiekvieną jų nomenklatūrinį numerį, pavadinimus, rūšis ir pan., pagal jų saugojimo vietas ir materialiai atsakingus asmenis. Apskaitos organizavimas priklauso nuo duomenų apdorojimo būdo, t.y. ar apskaita vedama rankiniu būdu, ar naudojant kompiuterius.

Nedidelės įmonės, su negausia atsargų nomenklatūra kiekinę-rūšinę atsargų apskaitą veda sandėlio atsargų kortelėse arba knygose. Atskira kortelė arba atitinkamos knygos puslapių skaičius skiriami kiekvienam nomenklatūriniam numeriui. Kortelėje (knygoje) įrašomas visas atsargų pavadinimas, nomenklatūrinis numeris, matavimo vienetas, sandėlio numeris, laikymo vieta sandėlyje (pvz., lentyna ir pan.). Išrašytos kortelės suregistruojamos specialiame registre, kuriame nurodomas kortelės numeris, atsargų pavadinimas, matavimo vienetas ir kt.

Sandėlio atsargų knyga išduodama sunumeruotais lapais. Įrašai į sandėlio atsargų korteles (knygas) daromi kasdien, pagal kiekvieną atsargų gavimo ir išdavimo dokumentą, nurodant datą, dokumento numerį, iš ko gauta arba kam išduota, gautų arba išduotų atsargų kiekį. Po kiekvieno įrašo kortelėje išvedamas likutis. Kompiuterizuotos apskaitos sistemoje informacija apie atsargas įvedama į kompiuterį ir panaudojama analitinės apskaitos organizavimui ir sudarant atskaitomybę. Sandėlio korteles, šiuo atveju, atstoja įrašai matomi kompiuterio ekrane.

Visi atsargų gavimo ir išdavimo dokumentai, įrašius jų duomenis į sandėlio atsargų korteles (knygas), perduodami į buhalteriją. Dokumentai perduodami sudarius perduodamų dokumentų sąrašą. Sąraše nurodomi perduodamų dokumentų numeriai ir gavimo bei išdavimo dokumentų kiekis. Sąraše pasirašo dokumentus perdavęs ir priėmęs asmuo. Ppanaudotos kortelės (knygos) ataskaitinių metų pabaigoje atiduodamos į buhalteriją ir saugomos su kitais apskaitos dokumentais. Ataskaitinių metų pradžioje išrašomos naujos kortelės (knygos).

Atsargų apskaita ir analizė. (2013 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsargu-apskaita-ir-analize.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 19 d. 23:16