Atsargų apskaitos analizė


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Atsargų esmė, klasifikavimas ir reikšmė įmonės veikloje. Atsargų apibūdinimas ir klasifikacija. Atsargų reglamentavimas apskaitoje. Atsargų įvertinimas. Atsargų įsigijimo ir pasigaminimo savikaina. Atsargų įsigijimo dokumentai, priėmimo tvarka ir užpajamavimas. Atsargų išdavimo operacijų dokumentavimas. Atsargų inventorizacija. Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitų būdai ir analizė. Uab „Šešios spalvos“ įmonės aprašymas ir apskaitos politika. Atsargų pirkimų ir atsiskaitymų su tiekėjais apskaita. Atsargų apskaita sandėliuose. Atsargų įsigijimo ir pardavimo apskaita Uab „Šešios spalvos“ įmonėje. Atsargų įkainojimas ir savikaina Uab „Šešios spalvos“ įmonėje. Išvados. Literatūra.


Kursinio darbo objektas – UAB „Šešios spalvos“ įmonės atsargos.

Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti atsargų apskaitos ypatybes.

Kursinio darbo uždaviniai:

R. Davidavičienė, D. Tamulevičienė (2003) teigia, kad atsargos tai viena iš sudėtinių trumpalaikių turto dalių. Be atsargų įmonė negalėtų gyvuoti ir vystyti savo veiklos. Finansinėje atskaitomybėje atsargos yra suskirstyto į grupes, pagal kurias turi būti pateikiama informacija apie disponuojamas atsargas.

J. Bikienė ir D. Pučkienė (2012) štai taip vaizduoja atsargų klasifikavimą ir teigia, kad įmonė turi tikslingai spręsti kiek turės atsargų, nes jei turės atsargų trūkumą ar nenustos vykdyti veiklą, jų perteklius gali pareikalauti papildomų išlaidų joms išlaikyti.

ūkinis inventorius, daiktas, kuris naudojamas daugiau nei vieną kartą ir jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę;

Atsargos skirstomos į šias smulkesnes grupes pagal paskirtį:

medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius, tai gali būti skirstoma:

į žaliavas ir medžiagas, naudojamas gamyboje, savo veikloje ar viešosioms paslaugoms teikti (kuras, atsarginės dalys ir pan.);

į subjekto įsigytas atsargas, kurios turi būti perduodamos kitiems nemokamai;

pagaminta produkcija ir atsargos, skirtos parduoti (perparduoti);

ilgalaikis materialusis turtas ir biologinis turtas, skirtas parduoti.

Į atsargų įsigijimo savikaina įeina pirkimo kaina ir pridedama visus su pirkimu susijusius mokesčius bei rinkliavas, taip pat gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos ir atimant atsargų nukainojimą ir gautas nuolaidas. Tačiau jai atsargų gabenimo metu patiriama kokių nors išlaidų, jos gali būti priskiriamos to laikotarpio sąnaudoms.

Pagamintų atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Į tiesiogines gamybos išlaidas įeina pagrindinių žaliavų ir komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, kurias lengva nustatyti. O į netiesiogines gamybos išlaidas įeina netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos, tai pagalbinių žaliavų vertė, pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir kitos išlaidos susijusios su gamyba, tačiau gaminio sudėtis tiesiogiai neįeina. Tačiau pati įmonė paskirsto kokios gamybos išlaidos priskiriamos tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms.

J. Mackevičius (2007) teigia, kad žaliavų ir medžiagų sunaudojimas gamybos procese vyksta dviem kryptimis:

tiriama visų sunaudotų žaliavų ir medžiagų vertė;

tiriamas tam tikrų žaliavų ir medžiagų sunaudojimas.

Atliekant visų sunaudotų žaliavų ir medžiagų analizę, svarbiausia nustatyti visų faktiškai sunaudotų žaliavų ir medžiagų vertę ir ją palyginti su planine verte. Faktiškai sunaudotų žaliavų ir medžiagų vertė nustatoma dviems būdais:

Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė ta, kad atsargos parodomos apskaitoje pagal atsargų įsigijimo, naudojimo, nurašymo dokumentus. Šis būdas reiškia, kad po kiekvienos ūkinės operacijos daromi įrašai tiek buhalterinėse sąskaitose, tiek kiekinės apskaitos registruose. Bet kokiu momentu galima apskaičiuoti faktiškai sunaudotų atsargų vertę, o tai leidžia apskaičiuot atsargų likutį:

Periodiškai apskaitomų atsargų būdo esmė ta, kad atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra apskaičiuojamas atliekant inventorizacija. Remiantis inventorizacijos duomenimis, nustatoma kokia atsargų vertė sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį:

Faktinė sunaudotų medžiagų ir žaliavų vertė dažnai skiriasi nuo planinės vertės, dėl to būtina apskaičiuoti veiksnius, kurie lemia medžiagų sunaudojimą.

Pagrindiniai veiksniai lemiantys medžiagų sunaudojimą:

Vėliau svarbu apskaičiuoti santykinius rodiklius, kurie rodo visų žaliavų ir medžiagų naudojimo efektyvumą. Svarbiausias rodiklis yra žaliavų ir medžiagų grąžos koeficientas.

Atsargų apskaitos analizė. (2015 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsargu-apskaitos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:18