Atsinaujinanti energetika referatas


Ekologijos referatas. Įvadas. Vėjo energijos charakteristikos. Vėjo susidarymas ir jo cirkuliacija. Vėjo greitis ir kryptis. Topografijos įtaka vėjo charakteristikoms. Vėjo greičio ir krypties matavimai. Vėjo energijos ištekliai Lietuvoje. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.


Darbo tikslas: išanalizuoti vėjo energijos charakteristikas.

Sužinoti kaip susidaro vėjo energija.

Sužinoti apie vėjo energijos išteklius.

Darbo objektas: vėjo energijos charakteristikos.

Vėjų yra įvairiausių formų. Jie skirstomi į globalinius, sinoptinius, regioninius, vietinius ir individualiuosius.

Globalinis vėjas susideda iš trijų sistemų: Hadley‘aus cirkuliacijos celė, Ferrel‘o cirkuliacijos celė ir Poliarinė cirkuliacijos celė.

Pasatai yra pastovūs vėjai visais metų laikais, nebent tik, keičiantis metų laikams, atitinkamai perslenka į šiaurę ar į pietus skiriančioji štilių zona. Pasatai sudaro svarbią vėjų globalinės sistemos dalį. Būtent pasatai padėjo Amerikos atradėjui Kristupui Kolumbui. Šie vėjai 1492 m. nunešė tris Kolumbo ekspedicijos vidutinio dydžio burinius laivus nuo Kanarų salų per Atlanto platybes iki Bahamų salų 5400 mylių atstumu per 36 dienas.

Pietiniame pusrutulyje funkcionuoja analogiškos, veidrodinio atspindžio vėjų globalinės vėjų juostos. Visas globalinio vėjo juostas skiria žemo arba aukšto slėgio oro juostos.

Slėgio gradiento jėgų ir Koriolio jėgų veikiamos oro masės nuo aukšto slėgio centro juda ekscentrine trajektorija pagal laikrodžio rodyklę. Į žemo slėgio zonos centrą - įcentrine trajektorija prieš laikrodžio rodyklę. Pietų pusrutulyje - priešinga kryptimi. Šie vėjai vadinami geostrofinias vėjais.

Ašigaliuose yra aukšto slėgio zona, čia oras atvėsta, susidaro sūkurių. Šiaurės poliuje vėjo masės juda pagal laikrodžio rodyklę, pietų pusrutulio - atvirkščiai.

Atskirai išskiriama vadinamoji specifinių vėjų grupė. Prie jų priskiriami jūrų brizai, žemynų brizai, kalnų ir slėnių brizai, musonai.

Taigi jūros pakrantėje vėjas keičia kryptį du kartus per parą. Jūrų bryzai ryškesni nei sausumos. Lietuvoje brizai ryškiausi pavasarį ir vasaros pradžioje. Tuomet temperatūrų skirtumai virš sausumos ir vandens yra didžiausi.

Kalnų ir slėnių vėjai formuojasi analogišku pagrindu kaip ir pakrančių vėjai. Jie savo kryptį keičia taip pat du kartus per parą. Dieną į Saulę nukreipti kalnų šlaitai smarkiai įšyla. Virš jų įšilęs oras kyla aukštyn. Naktį atvėsęs oras nuo kalnų viršūnių leidžiasi žemyn.

Didžiausi vėjo greičiai dominuoja tik vandenynuose, ir jūrose vidutinėse geografinėse platumose Ferrel'o cirkuliacijos celės juostoje ir yra ryškaus sezoninio pobūdžio. Į šį greičių diapazoną patenka ir Baltijos jūra.

Kai statoma ne viena, o keletas turbinų - turbinų parkas, kad vėjo šešėlis neuždengtų toje kryptyje esančios kitos turbinos, reikia išlaikyti tarp jų tam tikrą minimalų atstumą. Būtų idealu, jei būtų galima vėjo turbinas viena nuo kitos statyti gana dideliu atstumu. Tačiau, siekiant pastatyti palankioje vietovėje kuo daugiau vėjo turbinų, išdėstyti jas pakankamai dideliu atstumu neleidžia ribotas vietovės plotas.

  • Ekologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2455 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 1940 KB
  • Atsinaujinanti energetika referatas
    10 - 6 balsai (-ų)
Atsinaujinanti energetika referatas. (2016 m. Sausio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsinaujinanti-energetika-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:59