Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje referatas


Ekologijos referatas. Įvadas. Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros reglamentavimas Lietuvoje. Saulės energija. Atsinaujinančioji energija. Tipai. Autonominės saulės elektrinės. Į tinklą jungiamos saulės elektrinės. Saulės kolektorių sistema. Vėjo energija. Vėjo jėgainių naudojimas. Vėjo jėgainių ekonomikos optimizacija. Vėjo jėgainių naudojimas Lietuvoje. Vėjo jėgainių įtaka aplinkai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Saulės energija yra šiluminė radiacija, kurią spinduliuoja išorinis Saulės paviršius. Už Žemės atmosferos ši radiacija, vadinama saulės spinduliavimu, charakterizuojama dydžiu, sudarančiu vidutiniškai 1367 W/m2 paviršiui, statmenam Saulės spinduliams. Žemės paviršiuje, jūros lygyje, kai Saulė yra aukščiausiame taške, šį spinduliavimą sušvelnina žemės atmosfera iki 1000 W/m2, kai nėra debesuotumo (Markvart, 2000)

Dar 2007m. ES vadovų taryba nusprendė, kad iki 2020m. 20% energijos poreikių būtų tenkinama iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Lietuvoje atsinaujinantieji energijos ištekliai yra biokuras, hidroenergija, vėjo energija, geoterminė energija, saulės energija, bioenergija (energetiniai augalai, šiaudai, biodujos, sąvartynuose susikaupusios dujos, komunalinės atliekos), žemės gelmių šiluma ir kt. Iki šiol atsinaujinančiųjų energijos išteklių balanse aiškiai vyrauja malkos ir mediena, įskaitant miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas (žievę, spyglius, pjuvenas, pjuvenų briketus), nendres, šiaudus ir kitas žemės ūkio gamybos atliekas. Šio kuro dalis atsinaujinančiųjų energijos išteklių balanse 2009m. sudarė 87,2%. 1990m. beveik 90 % šio kuro sunaudota namų ūkio sektoriuje ir paslaugų sektoriuje patalpoms šildyti bei karštam vandeniui ruošti. Per pastarąjį dešimtmetį sparčiai didėjo dalis biomasės, sunaudojamos katilinėse ir elektrinėse: 1990m. centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje tik 4,4 %, 2009 m. elektros energijai ir šilumai gaminti – 32,8% šio kuro.

Elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, balanse vyrauja hidroelektrinės. 2009 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta 684 GWh, arba 5,5 % šalies bendrųjų elektros sąnaudų. Iš jų 424,3GWh (62%) pagamino Kauno HE ir mažosios HE, 157,7 GWh (23,1%) vėjo elektrinės ir 102 GWh (14,9 %) biokurą naudojančios elektrinės.

2009m. balandžio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinta direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją numato konkrečius tikslus kiekvienai ES-27 šaliai, kuriuos įgyvendinus 2020m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis nuo bendro galutinės energijos suvartojimo ES šalyse sudarytų ne mažiau kaip 20%.

Lietuvos energetikos institute atlikta įvairiapusė atsinaujinančiųjų energijos išteklių platesnio naudojimo galimybių analizė parodė, kad šių išteklių dalį Lietuvos bendrųjų galutinių sąnaudų struktūroje būtų tikslinga padidinti bent iki 21 %.

Daug galimybių plėstis turi vėjo energetika. Tačiau spartus jų dalies generuojančių galių struktūroje augimas gali kelti nemažai problemų, susijusių su visišku gamybos apimties priklausomumu nuo labai kintančio vėjo greičio, šių elektrinių valdymu elektros energetikos sistemoje, reikiamų rezervinių galių stoka, elektros kokybės reikalavimais ir kt. Todėl Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatyta, kad įrengtoji vėjo elektrinių galia 2020 m. bus ne didesnė kaip 500MW.

Vėjo jėgainių naudojimas Lietuvoje

CO2 – 850,0g,SO2 – 2,9g,NOx – 2,6 g,Dulkių – 0,1 g,Šlako ir lakiųjų pelenų – 550 g.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija.20100621.nr.789.Valstybės žinios. 2010.nr.73–3725

Nevardauskas E. V. energijos balansavimo problemos. Energijos erdvė. 2009.nr.1

  • Ekologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3493 žodžiai)
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 206 KB
  • Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje referatas. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsinaujinantys-energijos-saltiniai-lietuvoje-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:41