Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Darbo tema
Atsinaujinantys energijos saltiniai referatas. Alternatyviosios energijos panaudojimas išvados. Atsinaujinanciu energijos saltiniai. Atsinaujinantys energijos saltiniai saule referatas. Atsinaujinanti saules energija isvados. Atsinaujinantys energijos šaltiniai referatas. Referatas: atsinaujinantys energijos saltiniai.

Aprašymas
Įvadas. Alternatyvios energijos šaltiniai. Saulės energija. Saulės energijos charakteristika. Saulės energija lietuvoje. Saulės šiluma. Fotoelektra. Saulės architektūra. Vėjo energija. Vandens energija. Alternatyvios energijos naudojimas. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo tikslai. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas šildymui. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas elektros energijai gaminti. Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas transporto sektoriuje. Vandens išteklių panaudojimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.

Ištrauka
Atsinaujinantys energijos šaltiniai – tai gamtos ištekliai, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai. Tai saulės, vėjo, geoterminė, hidro, biomasės energija. Dauguma jų egzistuoja dėl saulės ir žemės sąveikos: pvz. Vėjas pučia, nes skirtingai įkaista žemės paviršius. Augalų istorija netgi naftą bei akmens anglį rodo esant saulės energijos produktu. Deja, nafta ir anglis – neatsinaujinantys, labai teršiantys aplinką ir jau besibaigiantys ištekliai, kuriems iš naujo pagaminti prireiktų šimtų milijonų metų ir tam tikrų klimato sąlygų. .
Gamta sukūrė žaliuosius augalus, kurie sugeba sugerti ir panaudoti saulės energiją. Augaluose naudingumo koeficientas siekia 1,5-3,0% priklausomai nuo geografinės platumos, ir to visiškai pakanka, kad augtų biomasė. Kaip žinia, visas organinis ir neorganinis kuras (nafta, akmens anglis, durpės, kt. ) susidarė iš augalų. Naftai ir akmens angliai atsirasti prireikė daug saulės energijos, šilto ir drėgno klimato bei anglies dvideginiu prisotintos atmosferos. Bėda ta, kad šimtus milijonų metų formavęsis kuras baigiamas sudeginti per kelis šimtmečius, ko pasėkoje į atmosferą išleidžiama daugybė tonų anglies dvideginio, - to paties, kuris kadaise buvo sugertas iš atmosferos, praturtinant ją deguonimi, ir saulės energijos poveikyje virto augalu, biomase. Todėl iškastinio kuro deginimas daro pačią didžiausią iš visų žmogaus veiklų įtaką globalios temperatūros didėjimui, klimato kaitai. .
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas prisideda prie klimato kaitos stabilizavimo ir yra viena iš darnios visuoper metus viršutinę žemės atmosferos ribą pasiekia 5,6x1024 j saulės energijos srautas. Žemės atmosfera atspindi 35% šios energijos atgal į kosmosą, o likusi energija sušildo žemės paviršių, naudojama garavimo – kritulių cikle, bangų, vėjo, oro ir vandenyno srovių susidarymui. Metinis, pasiekiančios žemę, saulės energijos kiekis yra 1,05x1018 kwh, sausumai tenka 2x1017 kwh. Be ekologinio pakenkimo aplinkai galima panaudoti 1,5% (1,62x1016 kwh/)m. Tai ekvivalentu 2x1012 t sąlyginio kuro. Visas šiuo metu išgaunamas pasaulyje organinis kuras taip pat susidarė fotosintezes reakcijų metu, veikiant saulės energijai. Saulės radiacijos srautas žemės paviršiuje pasiskirsto labai netolygiai.

Kategorija Aplinka Aplinkos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas