Atsitiktinumai


Atsitiktinumai gyvenime. Gyvenimo atsitiktinumai. Atsitiktinumo sąvoka.

Filosofijos referatas. Įvadas. Atsitiktinumas. Mąstymas. Veiksmas, veikimas, veikla. Išvados. Literatūros sąrašas. Prieš bandydami atsakyti į darbo pavadinimo formuluotėje iškeltą klausimą “ar atsitiktinumai gyvenime yra apgalvoti veiksmai”, pabandykime paanalizuoti trejetą svarbių čia minimų sąvokų. Sąvoką “gyvenimas” šį kartą palikime šone, nes ją išmetus iš klausimo jo esmė beveik nesikeičia: “ar atsitiktinumai yra apgalvoti veiksmai”. Padarykim prielaidą, kad tie atsitiktinumai vyksta būtent gyvenime – o ir kur jie daugiau galėtų vykti?


Prieš bandydami atsakyti į darbo pavadinimo formuluotėje iškeltą klausimą ar atsitiktinumai gyvenime yra apgalvoti veiksmai , pabandykime paanalizuoti trejetą svarbių čia minimų sąvokų. Sąvoką gyvenimas šį kartą palikime šone, nes ją išmetus iš klausimo jo esmė beveik nesikeičia: ar atsitiktinumai yra apgalvoti veiksmai .

Leiskime sau truputį pažaisti žodžiu apgalvoti . Žodis apgalvoti kildinamas iš veiksmažodžio galvoti , o pastarasis semantiškai artimas žodžiui mąstyti – vienai iš daugiausiai filosofų nagrinėjamų sąvokų. Tad pabandykime trumpai žvilgtel o paanalizavę minėtąsias sąvokas, pabandykime prieiti išvados: ar gali šios trys sąvokos būti sudėtos į vieną sakinį taip, kaip formuluojama darbo pavadinime? Ir ar atsitiktinumai gyvenime yra būtinybė ir atsitiktinumas – filosofijos kategorijos, išreiškiančios santykį tarp atskirų formų (išraiškų) ir proceso pagrindo (esmės). Vienokie ar kitokie reiškiniai, esantys esmės pagrindu bei vystymusi, būtini, bet jie – vieninteliai ir nepasikartojantys, tad kartais atrodo esą atsitiktiniai. Kitaip tariant, būtinybė yra tai, kas būtinai turi įvykti esant tam tikroms aplinkybėms, atsitiktinumų pagrindas – ne reiškinio esmėje, o tame, kaip tą atsitiktinumą veikia kiti reiškiniai. Atsitiktinumas – tai, kas gali būti, bet ko gali ir nebūti, gali įvykti vienaip, o gali ir kitaip.

Bandydamas tai suprasti ir paaiškinti, žmogus susiduria su neišsprendžiamais prieštaravimais. Iš vienos pusės, visi reiškiniai, įvykiai atsiranda ar kyla dėl kokios nors priežasties, ko nors veikiami, vadinasi, jie negali neatsirasti. Iš kitos pusės – jų atsiradimas priklauso nuo daugybės įvairiausių sąlygų, kurios būtinos tam atsiradimui, ir nenuspėjamas jų derinys sudaro prielaidas tam tikro reiškinio nenuspėjamam, atsitiktiniams atsiradimui. Susidūręs su tokiais prieštaravimais, žmogus linksta arba į fatalizmą, kuris aiškina, neva visi įvykiai yra iš anksto numatyti, arba į reliatyvizmą, kur galiausiai įvykiai virsta atsitiktinumų chaosu. Ir vienu, ir kitu atveju kryptinga tikslo siekiančio žmogaus veikla tampa beprasmė.

Apie atsitiktinumą aiškindamas savąją esmės teoriją užsimena ir georgas vilhelmas frydrichas hėgelis (1770 – 1831). Tai, kas realiai įmanoma, pasak. Hėgelio, yra būtina. Vadinasi, būtinumas – tikrovės komponentas. Tikra tik tai, kas neišvengiama, sukelta esminių dėsningų veiksnių. Bet, kaip ir esmė, būtinumas neiškyla prieš mus betarpiškai, jis visados turi savo priešybės – atsitiktinumo – formą.

Atsitiktinumai. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/atsitiktinumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:23