Atvirojo kodo interneto naršyklės


Informatikos referatas.

Įvadas. Interneto naršyklės. Atviro kodo programinės įrangos samprata. Interneto naršyklių populiarumo palyginimas. Atviro kodo interneto naršyklių sąrašas. Atviro kodo interneto naršyklių finansavimas. „Mozilla firefox“. „Mozilla Firefox“ istorija. „Firefox“ logotipas. Išvados. Informacijos šaltiniai. Paveikslas 1. Naršyklių populiarumas kompiuteriuose. Paveikslas 2. Naršyklių populiarumas mobiliuosiuose. Paveikslas 3. Firebird logotipas. Paveikslas 4. Firefox logotipai.


Interneto naršyklės yra viena dažniausiai naudojamų taikomųjų programų. Interneto naršyklės pagrindinė funkcija yra atvaizduoti internete esantį turinį naudotojui. Tuo pačiu tai programinė įranga, kurios pagalba naudotoją pasiekia reklama, dėl šios priežasties interneto naršyklės yra dažniausiai nemokamos, tačiau ne visos jos yra atviro kodo.

Reklama, naršančiojo privatumas ir naršymo patogumas yra svarbūs veiksniai, kurie turi įtakos atviro kodo interneto naršyklių poreikiui.

Interneto naršyklių istorija prasidėjo nuo WorldWideWeb (vėliau pervadintos į „Nexus“). WorldWideWeb buvo pirmoji interneto naršyklė, ji buvo sukurta 1990 metais. Kūrėjas – anglų mokslininkas Tim Berners-Lee. Vėliau interneto naršyklių skaičius sparčiai didėjo, iki 1995 metų atsirado tokios naršyklės kaip:

Yra susiformavusi tendencija – interneto naršyklės dažniausiai yra nemokamos galutiniam naudotojui, pagrindinė to priežastis - Microsoft „Internet Explorer“ 2.0 (1996 m.), interneto naršyklė, kuri buvo platinama kartu su Windows operacine sistema nemokamai. Konkurentai tokie kaip „Netscape“, turėjo keisti verslo modelius. Nusistovėjo požiūris, kad pats internetas bus platforma vartotojams vartoti ir taip nešti kapitalą, o įrankiai tą platformą pasiekti - tik priemonė, todėl ji turi būti kaip galima lengviau prieinama.

Atviro kodo programinė įranga yra tokia įranga, kurios išeities tekstai yra prienami kiekvienam norinčiam ir gali būti modifikuojami bei tobulinami.

Kad programinė įranga galėtų būti vadinama atvira ji turi atitikti tokius požymius:

Taip pat kaip ir visa programinė įranga, atviroji turi būti platinama su licencija. Atviro kodo licencijos nustato įrangos naudotojų ir tiekėjo teises ir įsipareigojimus. Atvirojo kodo licencijų tipų yra apie trisdešimt, tačiau jos visos pasižymi dešimčia savybių, kuriomis privalo pasižymėti bet kokios atviro kodo programinės įrangos licencija.

Šios licencijų savybės yra nustatytos organizacijos „OSI“ (Open Source Initiative), ir yra vadinamos - atviro kodo apibūdinimu (The Open Source Definition).

Jokios diskriminacijos prieš konkrečius asmenis ar grupes:

Jokia licencijos nuostata negali būti grindžiama jokia individualia technologija arba naudotojo sąsajos stiliumi.

Taigi, atvirojo kodo programine įranga galima vadinti tik tokią programinę įrangą, kuri yra nemokama, platinama bei naudojama be apribojimų, turi atvirą pirminį kodą ir modifikavimo galimybes, bei kurios licencija atitinka visas atviro kodo apibūdinime nurodytas savybes.

Asmeninių kompiuterių naudotojai dažniausiai naudoja, kartu su “Microsoft Windows” operacine sistema platinamą, “Microsoft Internet Explorer“. Jau eilę metų pastebimas šios interneto naršyklės populiarumo mažėjimas, tačiau dėl Windows operacinės sistemos populiarumo ši naršyklė išlieka dažniausiai naudojama. „Google Chrome“ naršyklė, kurią „Google“ išvystė iš atviro kodo interneto naršyklės „Chromium“, nuo išleidimo 2008 metais sparčiai populiarėja ir vejasi „Microsoft“ naršyklę. Kaip matome paveikslėlyje 1, taip pat, populiari naršyklė - vienintelė tarp populiariausių atviro kodo naršyklė, – „Mozilla Firefox“.

  • Informatika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (2601 žodis)
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 284 KB
  • Atvirojo kodo interneto naršyklės
    10 - 6 balsai (-ų)
Atvirojo kodo interneto naršyklės. (2016 m. Vasario 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/atvirojo-kodo-interneto-narsykles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:48