Atvirojo kodo programos biuro kompiuterizavimui


Informatikos referatas. Įvadas. Laisvas perplatinimas. Išeitinis kodas. Išvestiniai darbai. Autoriaus kodo neliečiamumas. Jokios diskriminacijos. Jokių apribojimų panaudojimo. Platinimas. Licencija neturi riboti. Atvirųjų kodų kūrimas ir plitimas. Atvirųjų kodų lokalizavimas. Atvirojo kodo programų sąrašas. OpenOffice. Org. LibreOffice. Org įkūrimas. LibreOffice. Org. Išvada. Literatūra.


Priešingai nei nuosavybinė programinė įranga, atvirieji kodai yra išleidžiami bei jų versijos atnaujinamos tuomet, kai tik juos reikia naudoti ar atsiranda jų pakeitimai. Išleisti anksti ir dažnai yra viena pagrindinių atvirųjų kodų savybių. Tokių būdu galima pritraukti daugiau kūrėjų, kurie testuoja rengiamą programinę įrangą. Kadangi kodų pradinis tekstas yra atviras, todėl galima ne tik informuoti apie klaidą, bet ją ir ištaisyti.

Kuriant didesnius projektus (pavyzdžiui, „Linux“ operacinę sistemą) yra struktūrinė hierarchija, kurioje kiekvienas turi savo atsakomybės sritis. Ir, žinoma, ne visi gali priimti galutinius sprendimus. Dažniausiai atvirųjų kodų kūrimo modelis yra neformalus, kadangi neretai kūrėjai dirba savanoriškai, be atlygio.

Viena iš atvirųjų kodų plitimo priežasčių yra nepriklausomumas nuo stambiausių programinės įrangos gamintojų ir vietinės programinės įrangos darbo rinkos plėtotė. Naudojant atvirojo kodo įrangą, pinigus, kuriuos komercinių programų atveju tenka panaudoti licencijoms pirkti, galima skirti kompiuterinei programinei ir techninei įrangai aptarnauti. Dar viena priežastis - siekiama įtvirtinti atviruosius skaitmeninių dokumentų standartus.

1) dokumentas, su kuriuo dirba kodas - parengia, skaito, persiunčia el. paštu ir pan. (kitaip sakant, darbo objektas);

Programinės įrangos lokalizavimą pradėjo komercinės įrangos gamintojai, norėdami išplėsti produkcijos rinką užsienyje. Atviroji bei kita nemokamai platinama programinė įranga pradėta lokalizuoti vėliau, nes čia neveikia rinkos dėsniai.

Asmeninės informacijos tvarkymas: Chandler, Elephant Memory, KaddressBook, Knotes, KonsoleKalendar, Kontact, Korganizer, Mozilla Calendar, Multisync, Novell Evolution, Task Coach, Treeline;

Daugialypės terpės grotuvai: AmaroK, Beep Media Player, CoolPlayer, Kaffeine, Media Player Classic, Mplayer, musikCube, Totem, VLC media player, Xine, XMMS, Zinf;

Grafika: Blender3d, Crystal Space, Dia, Graphviz, GIMPShop, GOCR/JOCR, Hugin, Inkscape, JImage Mosaic, Kchart, Kivio, Krita, Moonlight3D, OpenOffice.org Draw, Pixen, POV-Ray, Panorama Tools, Simple DirectMedia Layer, Sodipodi, The GIMP (labai funkcionalus Photoshop pakaitalas), Wings 3D, Xfig;

Kompaktinių diskų įrašymas: Cdrdao, Cdrecord, Cdw, Freeburn, Gcombust, GnomeBaker, Gnome Toaster, K3b, X-CD-Roast;

  • Informatika Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (2342 žodžiai)
  • Universitetas
  • Informatikos referatai
  • Microsoft Word 199 KB
  • Atvirojo kodo programos biuro kompiuterizavimui
    10 - 2 balsai (-ų)
Atvirojo kodo programos biuro kompiuterizavimui. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/atvirojo-kodo-programos-biuro-kompiuterizavimui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:08