Atvudo mašina


Atvudova mašina. Atvudo masina ataskaita. Atvudo masina laboratorinis. &lpe=9&ei=y2iiuio-aolntabi0yhaag&usg=afqjcnhfhyifvtfvhb_owz1djtwnkwy1zq. Trinties jega su svareliais. Atvudo masina fizika 1. Atvudo masina grafikas. Svareliai laboratoriniai. Kūno pagreičio nustatymas atvudo mašina. Lab.darbas atvudo masina.

Fizikos laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Atvudo mašina nustatyti kūno pagreitį ir jį palyginti su pagreičiu, apskaičiuotu pagal antrąjį niutono dėsnį. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Darbe naudojama Atvudo mašina. Milimetrais sugraduoto stovo 1 viršuje įtaisytas apie horizontalią ašį laisvai besisukantis mažos masės skridinėlis 2. Per jį permestas vienodos masės M kūnus 3 ir 4 jungiantis siūlas. Prie stovo tvirtinami laikikliai 5, 6 ir 7. Tolygaus judėjimo trukmė t matuojama elektroniniu milisekundometru. Tam laikikliuose 6 ir 7 įtaisytos elektros lemputės ir du fotojutikliai (fotorezistoriai). Tuo momentu, kai nuo žemyn judančio kūno 4 nuimamas svarelis, kūnas 4 pirmajam fotojutikliui užstojo šviesos pluoštelį, dėl to paleidžiamas milisekundometras. Kai tas kūnas užstoja šviesą antram fotojutikliui, milisekundometras sustabdomas.


Atvudo mašina nustatyti kūno pagreitį ir jį darbe naudojama atvudo mašina. Milimetrais sugraduoto stovo viršuje įtaisytas apie horizontalią ašį laisvai besisukantis mažos masės skridinėlis. Per jį permestas vienodos masės m kūnus ir jungiantis siūlas. Prie stovo tvirtinami laikikliai 5, ir.

Tolygaus judėjimo trukmė t matuojama elektroniniu milisekundometru. Tam laikikliuose ir įtaisytos elektros lemputės ir du fotojutikliai (fotorezistoriai). Tuo momentu, kai nuo žemyn judančio kūno nuimamas svarelis, kūnas pirmajam fotojutikliui užstojo šviesos pluoštelį, dėl to paleidžiamas milisekundometras.

Matuosime trijų skirtingų svorių pagreičius,tada atliksime skaičiavimus. Kūno pagreitį rasime pagal formulę. Ir lyginsime gautą pagreitį su pagreičiu, apskaičiuotu pakūną apkrovę mažiausios masės m1 svareliu, penkis kartus išmatuojame kūnų tolygaus judėjimo trukmę – Vėliau pagreičius a‘1 ir a1, sunkį - m1g [n] ir.

Kūną apkrovę masės m2 svareliu, penkis kartus išmatuojame kūnų tolygaus judėjimo trukmę – Vėliau pagreičius a‘2 ir a2, sunkį – m2g [n] ir.

Kūną apkrovę didžiausios masės m3 svareliu, penkis kartus išmatuojame kūnų tolygaus judėjimo trukmę – Vėliau paišvados: nubraižius grafiką galime lengvai pastebėti, kad didėjant svarelių masei, pagreičiai ai ir a’i taip pat didėja. Pagreitis, apskaičiuotas atvudo mašina, yra mažesnis už apskaičiuotą pagal antrąjį niutono dėsnį, nes kūnus veikia trinties, oro pasipriešinimo jėgos. Mažiausias svarelio sunkis, kuris išjudintų sistemą iš pusiausvyros yra 0,0588 n, nes su juo sistema įgyja pagreitį, dedant kitus svarelių pagreitis didės. Didėjant svarelio masei, skirtumas tarp pagreičių, apskaičiuotu pagal niutono dėsnį ir arvudo mašina, mažėtų, nes esant didesnei masei trinties jėgos turėtų mažesnę įtaka bandymui.

Atvudo mašina. (2011 m. Kovo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/atvudo-masina.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:29