Audiniai referatas


Medžiagų mokslo referatas.

Įvadas. Natūralaus pluošto audiniai. Vilnoniai audiniai. Medvilniniai audiniai. Lininiai audiniai. Kanapės pluošto audiniai. Šilko audiniai. Dirbtiniai audiniai. Sintetiniai audiniai. Naudota literatūra ir informacijos šaltiniai.


Natūralūs audiniai gaminami iš gyvūninės kilmės plaukelių ar gijų, augalinio pluošto- sėklų, lapų, stiebų. Toliau aptariami, dauguma svarbiausių tekstilės pramoninėje naudojamų audinių iš tokio tipo žaliavos, jų rūšys, gamyba, ir savybės.

Pagrindiniai natūralaus pluošto perdirbimo į verpalus gamybos etapai yra šie:

Pluoštų paruošimas- gniutulų kedenimas, valymas, maišymas;

Sluoksnų sandaros gerinimas- storio suvienodinimas ir šukavimas;

Verpimas- siūlų gavimas iš pusverpalių.

Vėliau iš siūlų audžiami norimo tipo audiniai.

Vilna yra gyvuninis pluoštas, t.y. vilnos plaukeliai, kurį sudaro baltymas- keratinas. Tekstilėje daugiausiai naudajama vilna gaunama iš avių. Kiti gyvūnai, naudojami vilnos gavybai: avys, ožkos, avijaučiai, kupranugariai, lamų giminės gyvūnai, kiti kanopiniai gyvūnai, taip pat triušiai.

Giminingas kupranugariams gyvūnas, kilmės vieta- Pietų Amerika. Lamos skirstomos į trumpaplaukes (Ccara) ir vidutinio ilgo plauko(Curaca). Kerpama dukart per metus, ir rūšiuojama pagal spalvą ir kokybę. Pasižymi puikiom termoizoliacinėm savybėm, stiprumu ir atsparumu dėvėjimui. Kailį sudaro du sluoksniai: pūkas ir dengiantys apsauginiai storesni plaukai. Šukuojant surenkami tik ploniausi plaukeliai, o kerpant ir storesnis plaukas. Plauko storis svyruoja nuo 20μm iki 40 μm. Ploniausią plauką užaugina alpakos, nes jos selektyviniu būdu buvo veisiamos būtent dėl šio požymio. Alpakos neturi dengiančio apsauginio storo plaukų sluoksnio, ir nesišeria. Pagal plauko storį lyginama su kašmyru, o pagal stiprumą- su moheriu.

Daugiausiai avies vilnos pasaulinei tekstilės pramonei užaugina Australija. Šiuo metu, suskaičiuojama daugiau nei 1000 avių veislių. Labiausiai dėl vilnos vertinamos Merino veislės avys, kurių klimės šalys yra Turkija, Ispanija. Jų vilna yra pati ploniausia ir švelniausia.

Vilnos plaukas yra labai susisukęs, todėl pasižymi puikiom termoizoliacinėm savybėm. Gali sugerti iki 30% savo masės skysčio ir dėl to nepablogėja dėvėjimo, komforto savybės. Dėl didelio drėgmės kiekio vilnoje, iš jos pagamintas audinys yra palyginti atsparus karščiui, ugniai. Vilna yra elastinga, nesiglamžo, atspari dėvėjimui. Vilna labai gražiai ir tolygiai spalvinama dažikliais, galima išgauti gražias ir ryškias spalvas.

Gyvūnas apžėlęs labai ilgais plaukais, seno avijaučio kailis gali net vilktis žeme. Kailį sudaro du sluoksniai: išorinis, ilgų plaukų, kai kada net 50 centimetrų ilgio, ir tankus povilnis, dėl kurio prie gyvūno odos susidaro oro sluoksnis. Numestas gamtoje avijaučio povilnis renkamas, iš jo gaminama labai brangi vilna, ji vadinama „qiviut“. Avijaučio vilna yra šimtą kartų šiltesnė už kokybiškiausią avies vilną. Kai kuriose šalyse iš jos audžiami brangūs audiniai, pavyzdžiui, apsauganti nuo vėjo, žieminių drabužių medžiaga, mezgami prabangūs megztiniai. Kanadoje ir Aliaskoje buvo bandymų avijaučius veisti ir auginti fermose, tačiau toks verslas netapo populiarus, nes gyvūnai auga labai lėtai ir „qiviut“ gaunama ne itin daug. Nuo vieno avijaučio galima prišukuoti iki 3 kg vilnos, o vienam megztiniui reikia 100-200 g tokios vilnos. Iš kilogramo avijaučio vilnos suverpiamas 80 km ilgio siūlas. Drabužiai, išausti iš šių gyvūnų vilnos, labai lengvi, šilti, skalbiant nesitraukia.

Svarbiausios šalys tiekėjos yra Kinija, Mongolija, Iranas, Tibetas, Naujoji Zelandija, Australija. Vilnai auginami dvikupriai kupranugariai vadinami Bactrian. Kailį sudaro du sluoksniai- šiurkštūs apsauginiai plaukai ir minkštas labai švelnus povilnis. Kupranugariai šeriasi pavasarį ir vasarą, šiuo metų laiku ir renkami jų plaukai. Kupranugario vilna pasižymi termoizoliacinėm savybėm, yra labai mikšta ir švelni, dažoma taip pat gerai kaip ir avių vilna. Verpalai naudojami gryni arba maišomi su nailonu.

Audiniai referatas. (2016 m. Kovo 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/audiniai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:47