Audito reikšmė ir būtinumas


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Audito samprata, tikslas, uždaviniai, reikšmė ir būtinumas. Audito samprata. Audito būtinumas ir reikšmė. Audito įtaka įmonės veiklos rezultatams pagal funkcinį požymį. Veiklos auditas. Valdymo auditas. Finansinis auditas. Socialinis ir projektų auditas. Audito įtaka įmonės veiklos rezultatams pagal apimtį ir atlikėjus. Vidaus auditas. Išorės auditas. Valstybinis auditas. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.


Darbo problema: kokia audito įtaka veiklos rezultatams?

Darbo tikslas: Įvertinti audito būtinumą ir nustatyti jo įtaka įmonės veiklos rezultatams.

Darbo objektas: auditas.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti audito sampratą;

Išanalizuoti audito būtinumą;

Įvertinti jo įtaką įmonės veiklos rezultatams pagal funkcinį požymį ir pagal apimtį bei atlikėjus.

Audito terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „audit“ – „jis girdi“. Tačiau pagal dabartinę audito prasmę, audito terminas suprantamas jau platesniame kontekste, auditorius turi ne tik girdėti, matyti, bet ir jausti, suvokti, vertinti ir analizuoti sudėtingas situacijas, su kuriomis susiduria audito metu. Audito užuomazgos, jo pradžia siejama ne su vyriausybine politika, o tiesiogiai su įmonės vadovų ir jų akcininkų tarpusavio santykiais. Verta paminėti, kad šiuolaikinio audito istorija skaičiuojama nuo 1845 m., kai Didžiojoje Britanijoje buvo priimti keli įstatymai, numatantys, kad akcinės bendrovės privalo pavesti nepriklausomiems buhalteriams (auditorių pritotipas) patikrinti tu akcinių bendrovių buhalterines knygas ir sąskaitas, o tikrinimo rezultatus vėliau pateikti akcininkams.

Dauguma mokslininkų (V. Lakis, J. Mackevičius, D. Daujotaitė, A. Kustienė ir kt.), tyrinėjusių audito sampratą, teigia, kad savarankiška mokslo ir praktinės veiklos sritimi auditas tapo tik XIX a. pabaigoje, kai pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Kai turto savininkai nustojo valdyti savo turtą ir šią funkciją perdavė samdytiems asmenims, atsirado būtinybė kontroliuoti turto panaudojimą ir šių asmenų veiklą (Lakis, 2007). Sparčiai plėtojantis rinkos santykiams, įmonių plėtrai reikėjo didelių investicijų. Įmonių vadovai, norėdami pritraukti investuotojų ir padidinti įmonių akcinį kapitalą, privalėjo pagrįsti finansinės informacijos tikrumą, patikimumą ir teisingumą. Tokį patvirtinimą galėjo suteikti tik nepriklausomi, aukštos kvalifikacijos bei gerai apskaitoje nusimanantys buhalteriai – ekspertai, kurie vėliau buvo pavadinti nepriklausomais auditoriais.

Mokslinėje literatūroje (V. Lakis, J. Mackevičius, D. Daujotaitė) – išskiriamos trys svarbiausios audito vystymosi ir plėtros tendencijos, kurios būdingos daugeliui pasaulio šalių:

Pirmaisiais dešimtmečiais auditas buvo suprantamas tik kaip finansinių ataskaitų patikrinimo ir jų tikrumo bei tikslumo patvirtinimas.

Taigi, apibendrintai galima teigti, kad dauguma mokslininkų tyrinėję audito samprata, teigė kad savarankiška mokslo ir praktinės veiklos sritimi auditas tapo tik XIX a. pabaigoje, kai pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Įmonių vadovai norėdami padidinti pelną, turėjo pagrįsti finansinių ataskaitų tikrumą, tokią paslaugą galėjo suteikti tik tinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai t.y. gerai apskaitoje nusimanantys buhalteriai, o vėliau jie buvo perkvalifikuoti nepriklausomais auditoriais.

Pasak V. Lakio (2007) , dabar be audito negalėtų normaliai funkcionuoti joks ūkis. Sudėtingėjant ūkio subjektų vidaus ir išorės ryšiams ir didėjant tarpusavio priklausomybei tarp atskirų padalinių ūkio subjekto viduje ir tarp pačių ūkio subjektų globalioje rinkoje, ekonominės informacijos, kurios pagrindu priimami atitinkami sprendimai, reikšmė vis didėja. Todėl auditas reikalingas visais organizuotos veiklos lygiais, pradedant nuo visos valstybės ekonominės veiklos ir baigiant įmonių ir atskirų asmenų veikla.

Audito būtinumą ir reikalingumą, anot J. Mackevičiaus (2009) sąlygoja keletas priežasčių:

Klaidų ir apgaulių aptikimas, nustatymas, išaiškinimas siekiant veiklos teisėtumo, ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo.

Patikimos, tikros ir teisingos informacijos (tiek vidaus, tiek išorės vartotojams) poreikis.

Vadovybės šališkumas, kuris gali būti siejamas su iškraipytos ar pernelyg optimistinės informacijos pateikimu, nes vadovybei lengviau siekti savo tikslų, jeigu įmonės finansinės atskaitomybės rodikliai geri. Todėl įmonės neretai linkusios pagražinti tikrąją padėtimi.

Informacijos vartotojams (esamiems ir potencialiems akcininkams, įmonių vadovams, samdomiems darbuotojams, bankams, analitikams ir finansų konsultantams, verslo partneriams, tiekėjams ir pirkėjams, potencialiems investuotojams, žiniasklaidos priemonėms ir pan.), norintiems priimti teisingus sprendimus, reikia ne bet kokios, o patikimos informacijos, tuomet atsiranda audito poreikis.

Iš 1 paveikslo matyti, kad įmonės rengia finansines ataskaitas, kurios apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės pagrindinę (gamybinę, komercinę), investicinę ir finansinę veiklą (Mackevičius, 2006) ir sudaro finansinę atskaitomybę. Auditoriai, vadovaudamiesi jiems pateikta finansine atskaitomybe, turi patikrinti ir įvertinti jos teisingumą ir patikimumą. Jei finansinėse ataskaitose auditorius aptinka klaidų, jis teikia įmonei pasiūlymus dėl klaidų ištaisymo. Tuomet įmonės koreguoja finansinę atskaitomybę ir pateikia auditoriui pakoreguotą finansinę atskaitomybę. Peržiūrėjęs koreguotą finansinę atskaitomybę auditorius susidaro nuomonę apie įmonės finansinės atskaitomybės teisingumą, patikimumą ir įforminimą atliko audito rezultatus, surašydamas auditoriaus išvadą. Įsidėmėtina, kad tik surašius audito išvadą finansinę atskaitomybę galima laikyti ir vadinti audituota. Vadovaudamiesi audituota įmonės finansine atskaitomybe informacijos vartotojai priima jiems svarbius ekonominius sprendimus. Tai patvirtina ir L. Stabingis, J.D. Stasiūnienė (2009) teigiantys, kad patikima finansinė atskaitomybė suteikia galimybę jos vartotojams daryti teisingas išvadas dėl audituojamų asmenų ūkinės veiklos rezultatų, finansinės ir turtinės būklės, ir priimti sprendimus.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (4290 žodžių)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 55 KB
  • Audito reikšmė ir būtinumas
    10 - 10 balsai (-ų)
Audito reikšmė ir būtinumas. (2015 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/audito-reiksme-ir-butinumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:42