Augalinė lastelė


Biologijos referatas. Augalinė ląstelė. Ląstelės sienelė. Augalinės ląstelės sienelės sandara. Sienelės ir vandens transportas augale. Vakuolės. Augalų pienas. Inulinas, trūkažolė ir topinambas. Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės. Jos susintetina didžiąją dalį žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų. Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų. Augalinės ląstelės apvalkalą sudaro plazminė membrana ir celiuliozinė ląstelės sienelė. Sienelė yra už ląstelės plazminės membranos, todėl ji yra užląstelinis ląstelės darinys. Sienelės sudarymui reikalingas medžiagas išskiria ląstelė.


Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės.

Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląste

Sienelės karkasą sudaro celiuliozinių gijų rezginys, kurio tarpai užpildyti polisacharidų drebučiais. Sienelėse yra vandeningos (celiuliozė ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% jų masės sudaro svarbiausia augalinės ląstelės sienelės dalis yra celiuliozė. Siūlinės celiuliozės molekulės labai atsparios tempimui.

Celiuliozės molekulė yra ilga polimerinė grandinė iš 500 gliukozės liekanų. Skersinėmis vandenilinėmis jungtimis sutvirtintos celiuliozės siūliškos molekulės sudaro 10-25 nm storio mikrofibriles. Mikrofibrilės tvirtos kaip ir tokio storio plieninė viela. [mikrofibrilės gali susivyti į storesnius lynus , vadinamus makrofibrilėmis, kurių storis apie  0,5 m, o ilgis iki 4 m. ].

Ląstelei dalijantis susidaranti sienelė vadinama pirmine sienele. Vėliau ji storėja ir virsta antrine sienele. Dalis augalinių ląstelių (pvz. , lapo minkštimo ląstelės) visą gyvenimą turi tik pirminę sienelę. Celiuliozės mikrofibrilės, sujungtos tarpusavyje hemiceliuliozės molekulėmis, sudaro tempimui atsparų sienelės karkasą. Celiuliozinis karkasas paniręs drebutinėje medžiagoje. Drebučius sudaro irgi tinkliškai susijungę pektinai. Pirminėje sienelėje celiuliozės, hemiceliuliozių ir pektinų būna maždaug po lygiai.

Pektinai [1 gr. Pektos - sukrešėjęs. ] yra polisacharidai, kuriuos sudaro retesnieji monosacharidai (arabinozė, galaktozė, galakturono rūgštis ir kt. ). Ilgos pektinų molekulės gali būti šakotos arba nešakotos. Pektinai yra tirpesni už hemiceliuliozes.

Pektinai sudaro drebutinę masę, kuri užpildo sienelės karkasą ir sudaro sluoksnelį, suklijuojantį gretimų ląstelių sieneles.

Kai kurių augalų rūšių nokstančiuose vaisiuose netirpūs pektinai virsta tirpiais ir ištirpsta, o pridėjus cukraus sudaro drebučius. Obuolių, raudonųjų serbentų prinokusių vaisių pektinai drebučius sudaro ir be cukraus, tereikia ilgiau pavirinti.

Pektinai naudojami maisto pramonėje drebučiams gaminti ir vaistų pramonėje kaip vaistinė ir kaip pagalbinė medžiaga. Daug pektinų turinčios vaisių sultys rekomenduojamos žmonėms, galintiems apsinuodyti sunkiųjų metalų jonais, nes pektinai sujungia juos ir padeda pašalinti iš organizmo. [ar tikrai?].

Hemiceliuliozės [2 gr. Hémi (pusiau) + lot. Cellula (ląstelė) + -ozė (priesaga, reiškianti angliavandenį).

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • Nikodemas
  • 4 puslapiai (1276 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Augalinė lastelė
    9 - 3 balsai (-ų)
Augalinė lastelė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/augaline-lastele.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 19:03