Augalininkystės pagrindinės šakos


Žemės ūkio skaidrės. Augalininkystės pagrindinės šakos. AUGALININKYSTĖ (ŽEMDIRBYSTĖ). Pačių įvairiausių kultūrinių augalų auginimas. Žmonėms- maisto šaltinis Gyvulininkystei-pašarai Pramonei- žaliavos. Žemdirbystei naudojama 11%, ganykloms - 28% Žemės paviršiaus. Javai. Grūdinės kultūros, sudaro pusę pasaulyje parduodamų maisto produktų. Kviečiai. Pasaulio mastu labiausiai paplitusi kultūra. Kukurūzai. Iš Lotynų Amerikos kilusi grūdinė kultūra. Ryžiai. Kilę iš Pietryčių Azijos. Daugiau nei pusei pasaulio gyventojų. Tonizuojamieji augalai. Šios kultūros daugiausiai auginamos atogąžų kraštuose. Kava. Itin populiarus tonizuojantis. Kakava. Kakavos pupeles brandinantis tikrasis kakavmedis auga atogrąžų platumose. Arbata. Vienas iš seniausių.


Žemdirbystei naudojama 11%, ganykloms - 28% Žemės paviršiaus. Pasaulyje žemdirbyste verčiasi 1,1mlrd. gyventojų. Pasaulio augalinių produktų prekyboje dabar didžiausią reikšmę turi javai ir tonizuojamieji augalai.

Grūdinės kultūros, sudaro pusę pasaulyje parduodamų maisto produktų. Labai svarbus daugelio tautų maistas. Naudojami gyvūnų pašarams, tekstilės, popieriaus, celiulioės pramonės žaliava. Labiausiai paplitusios 3 rūšys: kviečiai, ryžiai ir kukurūzai.

Pasaulio mastu labiausiai paplitusi kultūra. Kilę iš Pietvakarių Azijos – Derlingojo pusmėnulio regiono. Juos galima auginti ir vėsaus klimato sąlygomis. Reikalingas derlingas dirvožemis, daugiausia jų auginama stepėse(Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje) taip pat derlingose Kinijos ir Indijos lygumose. Svarbi eksporto prekė. Daugiausia kviečius eksportuoja JAV, Australija, Kanada, Argentina, Kazachija.

Iš Lotynų Amerikos kilusi grūdinė kultūra. Ją augino majai, astekai, inkai. Į Europą pateko Didžiųių atradimų laikotarpiu. Gana reikli šilumai kultūra.

Augalininkystės pagrindinės šakos. (2015 m. Vasario 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalininkystes-pagrindines-sakos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:28