Augalu apsauga konspektas


Žemės ūkio konspektas. Įvadas. Augalų apsaugos metodai. Agrotechninis, cheminis, biologinis ir kt. Metodai. Pesticidai ir jų klasifikacija. Augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimai. Saugos fazė, rizikos fazė, toksiškumas, dozė ir kt. Pesticidų poveikis žmogui ir gamtai. Augalų kenkėjų sistematika. Vabzdžių būriai. Vabzdžių ekologija ir paplitimas. Vabzdžio morfologija ir vystymasis. Vabzdžių pažeidimo tipai. Dekoratyvinių augalų kenkėjai. Dekoratyvinių spygliuočių ir lapuočių medžių kenkėjai. Dekoratyvinių krūmų kenkėjai. Gėlių kenkėjai. Šiltadaržinių bei kambarinių dekoratyvinių augalų kenkėjai. Darželio gėlių kenkėjai. Kenkėjų naikinimo priemonių sistema. Augalų ligų klasifikacija. Neinfekcinės ir infekcinės ligos. Ligų ekologija. Ligų požymiai ir jų sukėlėjai. Dekoratyvinių augalų ligos. Medžių ir krūmų ligos. Lauko vienmečių ir daugiamečių augalų ligos. Šiltadaržinių bei kambarinių dekoratyvinių augalų ligos. Informacijos šaltiniai.


Klasifikuojama pagal mirtiną nuodų dozę 1 kg gyvojo svorio. Mirtinos (letalinės) nuodų dozės yra tokios: minimali, vidutinė ir maksimali. Minimali mirtina dozė yra toks nuodų kiekis, nuo kurio žūsta pavieniai bandomieji gyvūnai( toksikologinėse laboratorijose pesticidų nuodingumas bandomas su pelėmis, žiurkėmis, triušiais ir kt.). vidutinė mirtina dozė – tai toks nuodų kiekis, nuo kurio ž-ūsta 50 proc. individų. Sutrumpintai ji žymima LD50. Absoliuti mirtina dozė (LD100) yra toks nuodų kiekis, nuo kurio žūsta visi bandomieji gyvūnai. Praktikoje naudojama vidutinė mirtina doze –LD50. Nuodų dozė reiškiama miligramais 1 kg gyvojo svorio (šiltakraujams gyvūnams ir žmonėms.

I grupė – labai stiprūs nuodai, kurių LD50 = 1-50 mg kg-1;

II grupė – stiprūs nuodai, kurių LD50 = 50-200 mg kg-1;

III grupė – vidutinio stiprumo nuodai, kurių LD50 = 200-1000 mg kg-1;

Pagal fizikines savybes pesticidai skirstomi į sausus, skysčius ir aerozolius.

Sausi pesticidai. Sausi pesticidai vadinami dustais. Tai smulkių dalelių pavidalo insekticidai ir fungicidai. Jai yra dulkinami augalai bei beicuojama sėkla. Tipiški dustai yra heksachloranas ir metafosas.

Skysti pesticidai. Tai pesticidai naudojami purškimui, fumigacijai ir šlapiam sėklos beicavimui. Prieš naudojant, daugelį skystų chemikalų reikia praskiesti vandeniu, rečiau – mineralinėmis alyvomis iki reikiamos koncentracijos.

Darbiniai skysčiai. Jie skirstomi į tirpalus, emulsijas ir suspensijas. Tirpalu vadinams toks pesticido mišinys su vandeniu ar kitu skysčiu, kuriame pesticidas susiskaidęs iki molekulių.

Suspensija. Tai tokia dispersinė sistema, kai vandenyje ar kitame skystyje pakimba smulkios kietos netirpios pesticido dalelės, paprastai stambesnės kaip 0,1 mikrono. Kaip apvyzdį galima paminėti suspensiją iš sulfanato esterio miltelių, į kurią fabrikuose pridedama vandens ir pagalbinių medžiagų.

Emulsija. Taip vadinama tokia dispersinė sistema, kai smulkios skysto pesticido dalelės (mažesnės kaip 0,1 mikrono) pakibusios vandenyje arba kitame skystyje. Kaip emulgatorius naudojama pagalbinė medžiaga.

Aerozoliai. Tai yra aerozoliniais generatoriais sudaromi rūkai arba nuodingi dūmai. Pastarieji gaunami, deginant specialias šaškes.

antihelmintikai – medžiagos vartojamos prieš gyvuliuose parazituojančius vikšrus ir kirmeles,

fumigantai –medžiagos vartojamos dujų ar garų pavidalu kenkėjams ar ligų sukėlėjams naikinti,

intoksikantai – medžiagos vartojamos piktžolėms naikinti kurie patenkq į augalus per šaknis ir lapus ir apnuodija augalų sultis,

I grupė – labai stipriai rezorbuojasi , LD50 mažiau kaip 300 mg kg-1 odos oralinis koeficientas mažesnis kaip 1;

II grupė – stipriai rezorbuojasi, LD50= 3000-1000 mg kg-1 , odos oralinis koeficientas mažesnis kaip 1-3;

III grupė – silpnai rezorbuojasi LD50 –daugiau kaip 1000 mg kg-1 , odos oralinis koeficientas didesnis kaip 3.

Pagal kumuliacines savybes (sugebėjimą kauptis gyvūno ar žmogaus organizme) pesticidai yra skirstomi į 4 grupes:

I grupė – labai patvarūs. Veikiami atmosferos ir dirvos mikroorganizmų į nenuodingus komponentus suyra ilgiau kaip per 2 metus;

Dujiniai pesticidai. Darbo metu pesticidai gali patekti į organizmą per kvėpavimo talus su dulkėmis, smulkiais lašeliais, aerozoliais, garais ir dujomis. Iš plaučių jie greit pereina į kraują. Dujas ir garus skleidžia gyvsidabrio junginiai, ciano vandenilis, dichloretanas, metilo bromidas, metafosas , fosfomidas ir kiti preparatai.

Kontaktiniai pesticidai. Jie gali patekti į žmogaus organizmą per sveikia odą. Daugiausia nuodų patenka per tas vietas, kur plonas ir švelnus epidermis, pvz., kojų ir rankų sanarių dalis. Labai intensyviai nuodai prasiskverbia per pažeistą odą.

Augalu apsauga konspektas. (2014 m. Kovo 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalu-apsauga-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:43