Augalų atsparumas


Biologijos skaidrės. Augalų atsparumas. Išskiriamos 4 ekologinių veiksnių grupės klimatiniai – šviesa. Pagal poreikį šilumai augalai yra * Megatermai ( metinis temperatūros vidurkis didesnis nei. Dirvožemio ekologiniai veiksniai * dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Šviesos režimas augavietėje aprėpia *jos atspindį. Bendrijos šviesos režimą. Absorbuotos šviesos kiekis priklauso nuo *lapų padėties. Yra 4 lapų. Vėjo įtaka oro judėjimas. Reljefo įtaka Reljefo formų įvairumas žemės paviršiuje – OROGRAFINĖS SĄLYGOS. Augalų tarpusavio sąveika pagal poveikio pobūdį (pagal B. Mirkiną, 1978). Augalų tarpusavio santykiai SINERGETINIAI (kai viena organizmų rūšis paruošia maistą kitai) ANTAGONISTINIAI (neigiama. Sinergetinė sąveika – tarp autotrofų augalų ir saprofitų mikroorganizmų Augalų šaknys išskiria medžiagas. Tiesioginis antagonistinis poveikis. Skirtingų rūšių sugyvenimas pasėlyje arba natūralioje aplinkoje – KOMENSALIZMAS. KONKURENCIJA, arba netiesioginis poveikis. Konkurencija *dėl maisto medžiagų. AUGALŲ SANTYKIS SU GYVŪNAIS *dėl autotrofinės mitybos sudarė sąlygas paplisti. Kai kurių fitofagų maistas priklauso nuo vystymosi stadijos Drugių vikšrai – lapais. Siurbiamieji vabzdžiai (amarai. Entomofilija – padeda augalams apsidulkinti kryžminiu būdu. Gyvenantys dirvožemyje bestuburiai dažnai yra augalų parazitai (nematodai). ORNITOFILIJA – žiedų apdulkinimas padedant paukščiams. Žmogaus poveikis –. Atsparumas žemoms temperatūroms Tai gebėjimas išgyventi teigiamose. Minimali temperatūra –. Biologinių temperatūrų suma atitinka augalo ankstyvumą labai ankstyvų – 1200-1600 °C. Biocheminiai – fiziologiniai pokyčiai Paveikus žemoms temperatūroms augalai netenka turgoro. Kai kuriuose augaluose sustiprėja baltymų skilimas. Atsparumas žemoms temperatūroms yra. Šalnos Tai temperatūrų sumažėjimas iki nedidelių neigiamų įvairiuose augalų vystymosi tarpsniuose. Atspariausi yra ankstyvų. Atsparių šalnoms augalų. Atsparumas šalčiui Tai augalo geba išgyventi prie žemesnių nei 0°C temperatūrų. Atsparumas šalčiui – tai geba išgyventi, bet jie nėra tolerantiški apledėjimui. Šalčio poveikio tipai pakenkimas dėl peršalimo. Tipingas išdžiūvimo požymis lapų ar spyglių parudavimas. Užšalimo etapai atšalimas -ledo susidarymas paviršiuje (lapo ar žievės). Išstumiamas oras iš. Ląstelių, atsparių ledo susiformavimui. Žiemojančių ląstelių citoplazmoje kaupiasi sacharidai. GRŪDINIMO ETAPAI Atsparumas žemai temperatūrai – tai nepastovi augalo savybė. Vidurio zonos augalų grūdinimas prasideda rudenį. Užsigrūdin


Dirvožemio ekologiniai veiksniai: * dirvožemio granuliometrinė sudėtis; * dirvožemio vandens režimas; *oro ir šilumos režimas. Dirvoje yra elementų, jų kiekis ir santykis nevienodas.

Šviesos režimas augavietėje aprėpia : *jos atspindį, *sugertą spinduliuotę, *perduotą spinduliuotę; *perėjusią per lapus spinduliuotę. Papildomas efektas- šviesos atspindys lapijoje.

Bendrijos šviesos režimą lemia lapus turinčio augalų sluoksnio *aukštis *lapų kampas Aukštaūgių augalų lapų kampas didesnės įtakos šviesos režimui neturi; žemaūgių – lemia sugertą šviesos srautą.

Absorbuotos šviesos kiekis priklauso nuo : *lapų padėties, *dirvožemio paviršiaus plokštumos. Lapų padėtis kinta ir augalo vegetacijos metu.

Yra 4 lapų išsidėstymo tipai: a.Planofiliniai (dauguma horizontaliai, pvz., runkeliai); b.Erektofiliniai (dominuoja vertikalūs lapai, pvz., migliniai) c.Plagiofiliniai (vertikalių lapų daugiau nei horizontalių, pvz., bulvės, pupiniai); d. Ekstremofiliniai (horizontalių daugiau nei vertikalių).

VĖJO ĮTAKA: Oro judėjimas arba vėjas. Augalų transpiracija padidėja iš tos pusės, iš kurios pučia vėjas. Medžių laja yra nuolaidžios formos iš tos pusės, kurią drasko vėjas. Miškai ir krūmai apsaugo žolinę augaliją nuo stipraus vėjo (sudaro palankų mikroklimatą).

Tiesioginis antagonistinis poveikis : *Fitoncidai (kai kuriems augalams toksiškos medžiagos) Raukšlėtalapis erškėtis neauga eglės kaimynystėje Miškinis erškėtis – indiferentiškas jos kaimynystei.

KONKURENCIJA, arba netiesioginis poveikis. Konkurencija: *dėl maisto medžiagų; *dėl apšvietos; *dėl vandens Vidurūšinė konkurencija silpnesnė nei tarprūšinė.

AUGALŲ SANTYKIS SU GYVŪNAIS: *dėl autotrofinės mitybos sudarė sąlygas paplisti; *maistas gyvūnams (šaknų zonoje, lapų atliekomis ir pan.); *minta augalais (fitofagai) monofagai (minta tik viena rūšimi – kopūstinis baltukas) polifagai (minta įvairesniu maistu) oligofagai (minta tik tam tikros augalų grupės – šeimos augalais).

  • Biologija Skaidrės
  • 2014 m.
  • 67 puslapiai (1953 žodžiai)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 78 KB
  • Augalų atsparumas
    10 - 3 balsai (-ų)
Augalų atsparumas. (2014 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalu-atsparumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:46