Augalų augimas ir vystymasis skaidrės


Biologijos skaidrės. Augalų augimas ir vystymasis. Fiziologiniai - biocheminiai. Augalų. Derliaus formavimosi aspektai. Grūdiniai augalai Pagrindiniai procesai atsarginių baltymų. Pagrindinis kokybės rodiklis – baltymai. Grūdų kokybės rodiklis. Glitimo deformacijos indeksas, t. Pieninės-vaškinės brandos metu atsarginių baltymų sintezė susilpnėja. Pradžioje – lengvai tirpstantys albuminai ir globulinai. Albuminai ir globulinai turi gerai subalansuotą aminorūgščių santykį tame tarpe – nepakeičiamų aminorūgščių. Gliutelinai -daug avižose. Angliavandenių (sacharidų) kaupimas Pagrindinis rodiklis – krakmolas (santykis amilazės ir amilipektino. Yra kitų sacharidų cukraus (2-5% grūdo masėsMonosacharidai – maltozė, rafinozė- kaupiasi endosperme. Iš sacharidų hidrolizuojasi. Lipidai ir vitaminai Pirmuose vystymosi etapuose gaminasi struktūriniai lipidai – steroliai. Atsarginiai lipidai kaupiasi gemale ir aliauroniniame sluoksnyje. Aplinkos veiksnių įtaka Vyksta brandos metu tarpusavyje priklausomi procesai angliavandenių ir azoto medžiagų sintezė. Šviesa, šiluma ir drėgmė (klimatiniai veiksniai bendraiJei drėgmės perteklius paskutinėse brendimo stadijose – gali suaktyvėti hidrolizės procesai. Mitybos optimizavimas. Bamblėjimo ir plaukėjimo metu N tręšiama per šaknis. Augalų derlius ir jo kokybė yra apspręsti stresinių situacijų poveikio trukmės ir laiko. Pupinių šeimos augalai jie daugiau kaupia azoto kaip vegetatyvinėje dalyje. Baltymų kaupimas Pagal aminorūgščių kiekį yra gerai subalansuoti. Esantys albuminai /glitelininio tipo/ sukaupti gemale. Angliavandenių kaupimas Pagrindiniai – krakmolas. Lipidai ir vitaminai Lipidų kiekis siekia 2-3 %. Aplinkos veiksniai didėjant drėgmei ir temperatūrai. Žema temperatūra (<15°CTarp temperatūros augalo žydėjimo metu ir augalo derliaus egzistuoja atvirkštinis ryšys (r =. Augalų jautrumas į. Gumbelinės bakterijos gerai vystosi sukultūrintose neutralios ir silpnai rūgščios pH dirvose. Pakalkinus dirvas, suintensyvėja baltymų. Aliejiniai augalai Aliejus kaip atsarginė medžiaga kaupiasi sėklose. Riebalų kaupimas Linuose. Jodo skaičius – išreiškia jodo kiekį (gMaistinei vertei nustatyti naudojamas rūgščių skaičius. Užsimezgusiose sėklose intensyviai sintetinami *ląstelės struktūriniai elementai. Intensyvūs pokyčiai iš angliavandenių į riebalus vyksta. Riebalų sintezė susilpnėja tik prieš patį subrendimą. Baltymų kaupimas Vyrauja albuminai. Aplinkos veiksnių ir tręšimo įtaka Sėkloms nokstant. Riebaluose daugiau vandens, todėl trūkstant drėgmės. Tarp baltymų ir. Aukštesnėse temperatūrose ir. Trūkstant P ir K silpnėja riebalų sintezė. N aktyviau naudojamas intensyvaus augimo metu. Šakniavaisiai specifiškumas – audiniuose kaupti didesnį kiekį sacharidų. Angliavandenių kaupimas 70-80% yra lengvai tirpstantys – sacharozė ir monosacharidai. Morkose runkeliuose. Sacharidų kaupimasis vyksta dėl Sacharidų nutekėjimo iš lapų Intensyvios sintezės šaknyse.


Grūdiniai augalai Pagrindiniai procesai : atsarginių baltymų, angliavandenių (sacharidų) sintezė; struktūrinių ir atsarginių lipidų bei vitaminų sintezė.

Pagrindinis kokybės rodiklis – baltymai. Grūdiniuose augaluose baltymų 8-15% kviečiuose – 9-18 %, ypač palankiomis sąlygomis – 20-25 %), ryžiuose ir kukurūzuose – 6- 10 %. Grūdų virškinamumas – 70-90 %.

Grūdų kokybės rodiklis – glitimas, gaunamas plaunant baltymus iš tešlos. Baltymams ir glitimui tenka 90% s.m., glitimui – 31-35%s.m. Tai atsarginiai baltymai, sudaryti iš gliadinų (tirpsta etanolyje) ir glitelinų (tirpsta šarmuose). Kitos glitimo dalys: lipidai, cukrūs, peleniniai elementai-ne >10%.

Glitimo deformacijos indeksas, t.y. elastingumas. Atsarginiai baltymai – prolaminai ir gliutelinai- atidedami endosperme. Baltymų sintezės suintensyvėjimą parodo ribosomų padaugėjimas (ląstelės endodperme).

Pradžioje – lengvai tirpstantys albuminai ir globulinai. Vėliau jų kiekis mažėja, didėja prolaminų ir gliutelinų.

Gliutelinai -daug avižose, ryžiuose, sorguose- artimi globulinams. Blogiausi kokybiniai rodikliai – baltymuose -prolaminuose (būdingi tik miglinių šeimos augalams).

Angliavandenių (sacharidų) kaupimas Pagrindinis rodiklis – krakmolas (santykis amilazės ir amilipektino, priklauso nuo augimo sąlygų). Daugelyje grūdinių krakmolo – 50-70%, ryžiuose ir kukurūzuose – iki 80%.

Yra kitų sacharidų: cukraus (2-5% grūdo masės), ląstelienos – 2-3 plikagrūdžiuose ir iki 10-15% lukštagrūdžiuose, hemiceliuliozės – sumoje iki 18%.

Monosacharidai – maltozė, rafinozė- kaupiasi endosperme, Ląsteliena, hemiceliuliozė, pektininės medžiagos – sienelėje. Iš pentozių susidaro gleivės: sintetinami iš angliavandenių, patenkančių iš vegetatyvinių organų.

  • Biologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 90 puslapių (2302 žodžiai)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 47 KB
  • Augalų augimas ir vystymasis skaidrės
    10 - 4 balsai (-ų)
Augalų augimas ir vystymasis skaidrės. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalu-augimas-ir-vystymasis-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 17:49