Augalų morfologija


Biologijos skaidrės.

Augalų morfologija. Augalų morfologinės sandaros dėsningumai. Šaknies morfologinė sandara ir funkcijos. Šaknų funkcijos. Šaknų tipai. Pirminė ir antrinė šaknies anatominė sandara. Mikorizė. Šaknų metamorfozės. Stiebas. Stiebo funkcijos. Stiebų morfologiniai tipai. Pumpurai. Stiebų šakojimosi tipai. Krūmijimasis. Stiebų metamorfozės. Stiebų anatominiai tipai. Lapų gyslotumas. Heterofilija. Lapų anatomija. Lapų amžius. Lapų metamorfozės. Vegetatyvinis augalų dauginimas.


Iš gemalinės šaknelės išaugusi šaknis vadinama pagrindine šaknimi. Pagrindinei šakniai vystantis ir šakojantis išauga antros eilės šoninės atšakos – šoninės šaknys. Šoninės šaknys toliau šakojasi, sudarydamos III, IV ir t.t. eilės šonines šaknis. Iš kai kurių augalų stiebo pamato taip pat gali išaugti šaknys – tai pridėtinės šaknys.

Liemeninė šaknų sistema – turi stambesnę už kitas šaknis pagrindinę šaknį ir smulkesnes šonines. Įvairių augalų pagrindinės šaknys gali būti: a) siūliškos b) cilindriškos, ropiškos. kuokštinė šaknų sistema susidaro, kai pagrindinė šaknis greit apmiršta, o iš stiebo bazalinės dalies išauga vienodos pridėtinės šaknys.

Pirminei šaknies sandarai būdinga: rizodermis, pirminė žievė (egzodermis + mezodermis + endodermis), centrins velenas prasideda pirmine meristema –periciklu. Karniena ir mediena išsidėsto grupėmis ratu. Toks medienos ir karnienos išsidėstymas radialinėmis eilėmis sudaro radialinį kūlelį. Mediena formuojasi greičiau ir gausiau, ji užima šaknies centrą.

Orinės šaknys būdingos bromelinių, aroninių, gegužraibinių šeimų epifitiniams augalams. Jos sugeria atmosferos drėgmę.

Atraminė funkcija (padeda išaugti didesnei augalo antžeminei daliai, išlaiko lapų, žiedų ir vaisių svorį), pernešimo funkcija (perneša maisto medžiagas iš šaknų į lapus, žiedus, vaisius, ir atvirkščiai) sandėliavimo funkcija (stiebuose gali kauptis maisto medžiagos (cukranendrės (Saccharum ), kukurūzo (Zea mays). fotosintezė (žali žoliniai stiebai gali vykdyti fotosintezę). vegetatyvinio dauginimosi.

Statieji Kylantieji Gulstieji Šliaužiantieji Karokliniai Laipiojantieji Vijokliniai.

1) trumpaūglis – ūglis su trumpais tarpubambliais, trumpa ašimi, labai tankiai išsidėsčiusiais lapais. Kai kurių augalų visas vegetatyvinis ūglis būna labai trumpas, jų lapai sudaro skroteles. Tik žiedynams formuojantis tokių augalų stiebas ištįsta, ir paprastai išauga belapis žiedynkotis. 2) ilgaūglis – ūglis su ilgais tarpubambliais ir ilga ašimi.

  • Biologija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 58 puslapiai (3290 žodžių)
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 60 KB
  • Augalų morfologija
    10 - 3 balsai (-ų)
Augalų morfologija. (2016 m. Balandžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalu-morfologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:06