Augalų šeimos konspektas


Veterinarijos konspektas. Augalų šeimos konspektas.


Yra apie 2830 rūšių. Žiedai aktinomorfiniai ir dažniausiai dvilyčiai. Vaisiai įvairūs. Yra žolių, krūmų ir medžių. Turi nektaro. Vaisiai tikrieji ( dėžutės, riešutėliai, kaulavaisiai) ir netikrieji bei sutelktiniai. Yra pošeimiai: erškėtinių, obelinių, slyvinių. Erškėtinių pošeimiui priklauso žolės ir krūmai. Stiebai gali būti su dygliai (avietės, gervuogės). Sutelktiniai vaisiai naudojami maisto pramonėje, avietėse yra salicilo rūgšties, jos naudojamos liaudies medicinoje. Erškėtis turi daug vitamino C, A provitamino, B, P ir K vitaminų. Dekoratyviniai augalai. Iš rožių gaminamas rožių aliejus. Obelinių pošeimis: 20 ir daugiau kuokelių, kriaušės, obuoliai, gudobelės. Slyvinių pošeimis: slyvos, vyšnios, abrikosai, persikai, migdolai.

Reikšmė: rožių pramonė, valgymui, yra piktžolių.

Daugiamečiai, rečiau vienmečiai žoliniai augalai. Auga daugiausia Šiaurės pusrutulyje. Šeimoje ~2000 rūšių augalų, Lietuvoje auga 60 rūšių augalai. Nemaža dalis rūšių mėgsta drėgnas vietas.

Vyraujanti šaknų sistema – liemeninė, bet pasitaiko ir kuokštinių.

Stiebai dažniausiai statūs, tačiau pasitaiko ir šliaužiojančių, ir vijoklinių. Sumedėja retai, stiebai dažnai apaugę plaukeliais. Pakitę stiebai – šakniastiebiai.

Lapai. Triskiaučiai, plastiški, plunksniškai suskaldyti, inkstiškai širdiški. Lapai, pasinėrę po vandeniu, suskaldyti siūliškomis skiltelėmis, o plūduriuojantys – apskritim inkstiški.

Žiedai. Aktinomorfiniai. Dažniausiai paprasti žiedynai, būdingi 5 taurėlapiai, 5 vainiklapiai, daug kuokelių ir piestlių bet yra daug rūšių išimčių. Pasitaiko ir zigomorfinių žiedų.

Vaisiai. Lapavaisiai su keliomis sėklomis; vienasėkliai lapavaisiai; riešutėliai.

Praktinė reikšmė. Dauguma šios šeimos augalų yra nuodingi, nes turi alkaloidų ir glikozidų. Kai kurių augalų nektrasa toksiškas bitėms (pelkinė puriena). Kai kurie augalai dekoratyvūs (šilagėlės, raganės). Taip pat yra nuodingų augalų (mėlynoji kurpelė).

Paminėtinos rūšys. Pavasarinis adonis, burbulė.

Gyvybinė forma. Vienmečiai, retkarčiais dvimečiai augalai su pieno sultimis ar be jų. Pasitaiko ir daugiamečių (didžioji ugniažolė).

Šaknys. Vyrauja liemeninė šaknų sistema.

Stiebai. Statūs, kai kurių rūšių plaukuoti. Aguonų ir ugniažolių vaisiuose, stiebuose ir lapuose yra pientakiai. Pienas – lateksas.

Lapai. Pražanginiai, ištisiniai, išpjaustytai skiautėti. Pasitaiko plaukuotų, plunksniškai suskaldytų, su melsvai žaliomis apatinėmis pusėmis (didžioji ugniažolė).

Žiedai. Dvilyčiai, dažniausiai aktinomorfiniai, su sudėtiniu apyžiedžiu, taurėlapiai anksti nukrintantys. Paprastai ryškūs, gana dideli, spalvoti, entomofiliniai (apdulkinami vabzdžių). Žieduose nėra nektarinių.

Vaisiai. Būdingas vaisius – rutuliškos ar siūliškos dėžutės su daug sėklų. Pagal dėžučių morfologines ypatybes išskiriami du ekologiniai aguonų tipai – aguonos su atsidarančiomis ir su neatsidarančiomis dėžutėmis. Ugniažolių dėžutės panašios į kryžmažiedžių ankštarą, atsidaranti, skildama iš apačios į viršų.

Praktinė reikšmė. Dauguma šios šeimos augalų yra nuodingi, nes jų sekrecinėse ląstelėse ir pientakiuose yra įvairūs alkaloidai (opijus, papaverinas, morfinas ir t.t.). Aguoninių šeimoje taip pat yra vaistinių, aliejinių (techninių), dekoratyvinių, prieskoninių, haliucinogeninių ir kt. augalų.

Augalų šeimos konspektas. (2015 m. Spalio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/augalu-seimos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:33