Auklėjimo principai


Pedagogikos referatas. Įvadas. Teoriniai auklėjimo principų aspektai. Auklėjimo samprata. Auklėjimo principai. Auklėjimo principų analizė pagal B. Auklėjimo principų analizė pagal V. Auklėjimo principų analizė pagal L. Išvados. Literatūra.


Auklėjimas kaip pagalba yra visuomet tikslingas. Problema kyla tada, kai reikia rinktis konkrečius tikslus konkrečioj situacijoj, kurią lemia visos auklėtinių grupės ar vieno auklėtinio išauklėjimo poreikiai bei kokie nors svarbūs įvykiai, pavyzdžiui, auklėjimo veiksmai, priklausomi nuo konkrečių tikslų. Auklėjime, ir apskritai ugdyme, susilieja išorinis veikimas ir vidinis vyksmas. Pirmasis tarsi implikuoja antrąjį, todėl nelengva prognozuoti auklėjimą, formuluoti tikslus, siekti. Tikėtina, kad kuo išorinis ir vidinis sąlytis gilesnis, tuo galima tikėtis geresnių auklėjimo(si) rezultatų. Be to, jie sunkiai apibrėžiami laiko atžvilgiu. L. Jovaiša (2003) pažymi, kad tikslas yra „skatinamoji galutinio rezultato siekimo priežastis“. Tad trumpalaikis auklėjimo tikslas turi išplaukti iš galutinio, kuris nusidriekia toli į ateitį, o tiksliau – apima visą žmogaus gyvenimą. Be abejonės, apibrėžti galutinį auklėjimo tikslą yra sudėtinga (Aramavičiūtė, Martišauskienė, 2010). B. Bitinas (2004) nurodo, jog šiuolaikinė auklėjimo teorija siekia formuluoti tokius auklėjimo principus, kurie mažai priklauso nuo auklėjimo tikslus lemiančios ideologijos, nuo vertybių internalizavimo dalinių teorijų, taip pat nuo politinės ir socialinės situacijos.

Darbo tikslas – išsiaiškinti auklėjimo principų ypatumus.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti auklėjimo sampratą.

Atlikti auklėjimo principų analizę pagal B. Bitiną.

Išskirti auklėjimo principus pagal V. Jakavičių, A. Jušką.

Išsiaiškinti auklėjimo principus pagal L. Jovaišą.

Auklėjimas sukuria auklėtinio pasaulėžiūros, dorinius, estetinius santykius su makropasauliu ir artimąja aplinka. Tai – pamatas dvasinio gyvenimo, pakylėjančio individą į idealių vertybių išgyvenimo ir įgyvendinimo pakopą. Pasiekti šią pakopą galima išsiugdžius paprastus, kasdienius gerus santykius su artimaisiais, sukūrus savidrausmę, domesį savo vidinio pasaulio santykiams su išoriniu pasauliu (Jovaiša, 2001).

Auklėjimas – tai pagalba ir vadovavimas žmogui santykių su aplinka metu, remiantis vertingiausiais kriterijais arba aukščiausiomis gyvenimo vertybėmis.

L. Jovaiša (2001) savo darbuose akcentuoja, jog daugiausia kreipiamas dėmesys į tai, kokius asmenybės bruožus turi išsiugdyti mokinys, padedamas tėvų ir pedagogų. Tai labai svarbu. Ne mažiau aktualu rasti vidines priemones ir vidinius vyksmus, kuriais kuriamas išsiauklėjęs žmogus. Pirmiausia reikia orientuotis į ugdytinio vidinį pasaulį, į jo turimas priemones ir naudojamus veiksmus. Tai padėtų lengviau orientuotis sudėtingame ir sunkiame auklėjimo vyksme (Jovaiša, 2001).

Auklėjimo principų formulavimas – viena iš aktualiausių metodologinių ir teorinių problemų. Tačiau auklėjimas yra žmonių veikla, jo tyrimo rezultatai reikalingi tam, kad ugdytojai žinotų, kaip gerinti savo veiklą. Atsižvelgus į tai, kad auklėjimo procesų ir reiškinių mokslinis pažinimas pradėtas lyginti neseniai, o būtinų, visuotinių auklėjimo ryšių paieškos sudėtingos, istoriškai susiklostė taip, kad mokslininkai, remdamiesi turimais duomenimis, iš pradžių nusako galutinį auklėjimo mokslinio pažinimo rezultatą, tai yra teikia rekomendacijas auklėtojams, išreiškiamas apibendrintomis auklėjimo taisyklėmis – principais.

Humanistinis kryptingumas. Šiuo principu nusakomas pagrindinis reikalavimas vertybių sistemai, kuri sudaro auklėjimo turinį. Auklėtojai turi teisę pasirinkti tokią vertybių sistemą, kurios struktūroje žmogus kaip vertybė užima dominančią vietą. Auklėtojas humaniškumą gali traktuoti sociocentrinių, antropocentrinių ar transcendentinių vertybių sistemos pagrindu, tačiau visais atvejais humaniškumas turi sąlygoti visą auklėjimo procesą. Remiantis šiuo principu, draudžiama auklėjimą organizuoti taip, kad auklėtiniai būtų skatinami ar pratinami formuotis skirtingą požiūrį į „savuosius“ ir „svetimuosius“, vadovaujantis lyties, rasės, amžiaus, socialinės, nacionalinės, rasinės priklausomybės ar kitais požymiais.

Auklėjimo per veiklą principo teorinis pagrindas – teiginys, kad kryptingai organizuojant auklėtinių gyvenimą, natūraliai formuojasi jų asmenybės pozicija net ir tada, kai auklėtojas ir auklėtiniai to nesuvokia. Realizuodamas šį principą auklėtojas tarytum atpalaiduojamas nuo būtinybės taikyti specialias, tikslus atitinkančias auklėjimo priemones.

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3362 žodžiai)
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Auklėjimo principai
    10 - 3 balsai (-ų)
Auklėjimo principai. (2016 m. Sausio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/auklejimo-principai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:42