Aukojimas ir labdara


Lietuvių rašinys. Aukojimas ir labdara kur mielaširdingumo ir savireklamos riba.


Dažniausiai darant gerus darbus norisi, kad kiti pastebėtų, koks tu geras, kaip gerai pasielgei, išgirsti pagyrimą ar bent tylų pritarimą savo veiklai. Turbūt, aukoti, dalintis reikėtų kasdien, o ne populiarumo kampanijų metu. Kaip dabar populiaru mūsų visuomenėje. Davimas turi tapti įpročiu, teikti vidinį džiaugsmą. Tikriausiai, aukojimas turėtų būti tylus, be reklamos, pasigyrimo. Ir dalintis būtų galima ne tik pinigais. Galima aukoti savo laiką, maistą, daiktus, galima skirti dėmesio tam, kam jo reikia, padėti nuveikti darbus, dalintis išmintimi, patarimais ir t. t. Tačiau kyla klausimas ar su šiuolaikinėmis moralės normomis tai normalu? O gal nenormalu kažką daryti ir nieko negauti? Ar jau bent pasireklamuoti. Alberto Camus kūrinyje „Sizifo mitas“ atsispindi smulkiaburžuazinės prancūzų visuomenės dalies, nepatenkintos esama padėtimi. Kūrinio herojus Camus klausia savęs „Ar jis egoistas?“. Ir pats atsako, kad, ko gero, taip. Ar šioje situacijoje nereiktų pasielgti, kaip Camus? Paklausti savęs ar nesielgi egoistiškai? Ar aukojimas ir labdara nėra priedanga savanaudiškiems savitikslams? Tokių aukojimo pavyzdžių aibė. Prie jų galėtume priskirti neseniai praėjusią apsipylimo šaltu vandeniu manija.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (671 žodis)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Aukojimas ir labdara
    10 - 2 balsai (-ų)
Aukojimas ir labdara. (2015 m. Gegužės 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/aukojimas-ir-labdara.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:37