Aukšotojo tyro gamtotvakos plano pristatymas


Aplinkos skaidrės. Įvadas. Aukštojo tyro padėtis ir ribos. Teritorijos padėtis Lietuvoje ir apylinkėse. Teritorijos teisinis statusas ir svarba. Teritorijos fizinės geografinės sąlygos. Buveinių ir augalijos ypatumai. Saugomos Europos Bendrijos esančios teritorijoje. Augalų bendrijos, nurodytos Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, randamos Aukštajame tyre. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų rūšys, randamos Aukštajame tyre. Laukinės gyvūnijos ypatybės. Paukščiai. Laukinės gyvūnijos ypatybės. Žinduoliai. Žemės ir gamtos išteklių nuosavybė ir naudojimas. Ekologinės būklės vertinimas. Gamtotvarkos plano uždaviniai ir tikslai. Gamtotvarkos plano uždaviniai. Aukštojo Tyro vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai tinkančius kriterijus tvarkymo priemonių brėžinys. SSGG (Stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizė. Gamtotvarkos plano tikslinimas ir stebėsena. Išvados.


Aukštojo tyro gamtotvarkos planas Atliko:  Tikrino: Vilnius, 2013 m.

Vidutinis kritulių kiekis šiltuoju metu – virš 525mm, šaltuoju metu – virš 350mm. Mažiausias dirvožemio įšalimo lygis 3cm, didžiausias – 80 cm. Visa teritorija priklauso Nemuno baseinui. Sausinamoji melioracija apsausino aukštapelkę, pablogino jos būklę, ypač pakraščius. Sausinimas tebeveikia apypelkio šlapius miškus. Reljefas daugiausia lygus. Tik kai kur matosi neaukštos kalvelės. Aukštojo tyro pelkė, iš pakraščių einant į centrą, pastebimai kyla aukštyn. Aukštapelkėje vyrauja nedidelės retos pušys. Daugelyje vietų telkšo nedideli ežeriukai, o apie juos – klampynės. Labiau apsausėjusiuose pelkės vietose auga pelkinis pušų miškas. Apypelkyje dominuoja juodalksnynai, o sausesnėse vietose auga mišrūs eglių, pušų, beržų, drebulių miškai.

Centrinę aukštapelkių dalį užima plynės su gausiais distrofinių ežerokšnių ir praplaišų kompleksais, kuriuose auga saidrynų bendrijos ir į Lietuvos bendrijų raudonąją knygą įrašyti kupstiniai kūlingynai. Daugelyje vietų aukštapelkes nuo mineraliniame dirvožemyje susiformavusių augalijos kompleksų skiria ryškios lago juostos, kuriose vyrauja tarpinių pelkių ir liūnų bendrijos. Didelius apypelkio miškų plotus užima pelkiniai juodalksnynai. Medyne dominuoja juodalksniai, kai kur su plaukuotųjų beržų priemaiša, pasitaiko paprastųjų eglių. Apsausėjusiuose sklypuose smarkiai suvešėjusios pelkinės vingiorykštės ir didžiosios dilgėlės. Aptinkamas drėgmamėgės samanos, pelkinė dygutė, didžioji dygė. Mikroreljefe aiškiai išsiskiria kupstai aplink medžių kamienus, tarp jų plyti plačios tarpkupstės. Ant kupstų bei kitose sausesnėse vietose negausiai auga plačialapių miškams būdingos žolės(keturlapė vilkauogė, kelminis papartis, europinė pipirlapė).

  • Aplinka Skaidrės
  • 2014 m.
  • 23 puslapiai (1244 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos skaidrės
  • MS PowerPoint 7135 KB
  • Aukšotojo tyro gamtotvakos plano pristatymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Aukšotojo tyro gamtotvakos plano pristatymas. (2014 m. Birželio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/auksotojo-tyro-gamtotvakos-plano-pristatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:06