Aukštojo mokslo prieinamumas lyčių lygybės aspektu


Sociologijos referatas. Įvadas. Lyčių lygybės politika švietimo sistemoje. Lyčių lygybės vertybės ir problemos aukštajame moksle. Aukštojo moklo pasirinkimas. Lyčių skirtumai renkantis aukštąjį mokslą. Lyčių skirtumai renkantis specialybes. Pragmatiški moterų moksle vaidmens didinimo motyvai ir priemonės. Europos sąjungos teisinio reglamento bendrieji siūlymai. Išvados. Literatūra.


Europos Tarybos išvadoje pažymėta, kad moterų ir vyrų nelygybė yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Europos Komisija 2008 m. parengė studiją „Europos Sąjungos valstybių narių politikos priemonės, skirtos lyčių lygybei moksle užtikrinti“. Ši studija papildė ir atnaujino Helsinkio grupės dar 2002 m. parengtą ataskaitą, į kurią buvo įtrauktos net 30 šalių nacionalinės strategijos, skirtos moterų padėčiai moksle gerinti. Šioje studijoje nagrinėjamas ryšys tarp nacionalinės politikos priemonių įdiegimo ir aktyvesnio moterų dalyvavimo moksle. Studijoje nurodomos tokios nacionalinės politikos priemonės kaip teisės aktų leidyba, lyčių aspekto integravimas, moterų dalyvavimas mokslo institucijų veikloje, kvotų įvedimas, bendradarbiavimo tikslų, mokslo autoritetų bei mentoringo svarba.

Darbo tikslas – išanalizuoti vyrų ir moterų galimybes siekiant aukštojo mokslo.

Darbo uždaviniai:

Aptarti lyčių lygybės politiką švietimo sistemoje.

Išsiaiškinti lyčių lygybės vertybes ir problemas aukštajame moksle.

Sužinoti lyčių skirtumus renkantis aukštąjį mokslą.

Aptarti pragmatiškus moterų moksle vaidmens didinimo motyvus ir priemones.

Apibendrinti Europos Sąjungos teisinio reglamento bendruosius siūlymus.

Lyčių lygybės politika atsispindi keliuose tiesiogiai švietimo sistemą reguliuojančiuose bei susijusiuose teisės aktuose:

Šioms problemoms spręsti programoje numatyta integruoti lyčių lygybės klausimus į formaliojo ir neformaliojo švietimo turinio programas, organizuoti pedagogams bei socialiniams pedagogams kvalifikacijos tobulinimo kursus lyčių lygybės klausimais bei parengti jiems mokomąją medžiagą, parengti strategiją „Moterys ir mokslas“. (Europos komisija, 2008)

Mokslo institucijose žmogiškųjų išteklių potencialas gali būti didinamas etikos institucionalizavimo metodais: keičiant moterų mokslinei saviraiškai ir karjerai nepalankų akademinės veiklos kontekstą, naikinant įsigalėjusius diskriminaciją palaikančius veiksnius ir kuriant naujus, suteikiančius galimybę iš tikrųjų (į)diegti teisingumo (nešališkumo ir universalizmo), skaidrumo, garbingumo, akademinio sąžiningumo, subsidiarumo principus bei vertybes. Šiais metodais gali būti ne tik išvengiama neteisybės moterų atžvilgiu, jų teisių pažeidimų, bet ir pritraukiama daugiau ir geresnių specialistų. Tokiu būdu gerinamas socialinis mokslo potencialas, formuojamos palankesnės sąlygos jo efektyvumui, didinamas ES mokslo konkurencingumas. Europos Sąjungoje lyčių lygybės aspekto integravimas vertinamas kaip vienas iš būdų pritraukti retųjų išteklių, didinti mokslo sistemos institucijų (MSI) žmogiškųjų išteklių įvairovę, gerinti aukštojo mokslo kokybę ir tokiu būdu ekonomiką, keliant darbo jėgos kvalifikacijos lygį ir gerinant Europos MSI reputaciją ir kvalifikaciją visame pasaulyje. (N. Vasiljevienė, 2004)

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2323 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Aukštojo mokslo prieinamumas lyčių lygybės aspektu
    10 - 9 balsai (-ų)
Aukštojo mokslo prieinamumas lyčių lygybės aspektu. (2015 m. Birželio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/aukstojo-mokslo-prieinamumas-lyciu-lygybes-aspektu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:08