Aurelijaus Augustino laiko samprata


Aurelijus augustinas laiko samprata. Aurelijus augustino laiko samprata. A. augustinas laiko samprata. Laiko samprata aurelijaus augustino filosofijoje. Aurelijus augustinas laikas. A.augustino laiko samprata. Buties problema viduramziu filosofijoje referatas. . a. augustinas. laiko samprata. Aurelijus augustinas laiko reiksme. Aurelijaus augustino filosofijos ypatybės laiko samprata.

Filosofijos referatas. Aurelijus augustinas, viduramžių krikščioniškasis filosofas. Didelę reikšmę savo darbuose skyrė laiko sampratai. Ryškiausiai augustino laikas atsispindi jo "išpažinimų" knygoje. Taigi koks tas augustino laikas? Dieviškasis? Ciklinis? Ar nuolat besikeičiantis? Įvadas. Aurelijaus augustino laiko samprata. Išvados. Literatūra.


Mano nuomone, įdomu tai, kad Aurelijus Augustinas dažnai laikomas krikščioniškos laiko sampratos , kurioje atsiskleidžia teologiškai pagrįstas ir asmeniškai išgyventas laiko ir amžinybės santykis, pagrindėju. Augustino laiko ir erdvės interpretavimas ilgą laiką veikė krikščionybės mokymą apie Dievą ir išganymą. Tačiau Viduramžiais Augustino laiko sampratai nebuvo vieningai pritariama, o šiomis dienomis ji yra vis naujai interpretuojama ir netgi kritikuojama. Nesvarbu kokia bebūtų kritika, manau visi vieningai sutiktų, kad Augustinas savo laiko samprata sukūrė arba nors įtvirtino amžinojo gyvenimo supratimą, suvokimą, tikinčiųjų žmonių gyvenime.

Visi trys laikai apie kuriuos kalba Aurelijus Augustinas yra sieloje, (sielos dalis) nes juk ir bendras laikas nėra kažkoks judėjimas tai yra sielos tąsa. . Nes tiktai, būtent ir išskirtinai „sieloje yra tie trys laikai. Ji ir laukia, ir domisi, ir atmena: tai, ko ji laukia, pereina per tai, kuo ji domisi, ir nueina į tai, ką ji atmena“. Jeigu praeities galia yra įspūdžiai, išlikusieji atmintyje, ateities pagrindas yra tokių įspūdžių laukimas, tai dabarties esmė, Aurelijaus Augustino žodžiais tariant, tai dėmesys ir stebėjimas, kuris paskui ir tampa laukimu ar atmintimi. „Dėmesys sutelktas dabartyje, per kurią pereina ateitis, kad taptų ateitimi“. Ir taip yra visame žmogaus gyvenime, kurį sudaro atskiri elementai, dalys, veiksmai, įvykiai, be to taip yra visais laikais ir amžiais.

Augustinas gali būti laikomas krikščioniškosios laiko sampratos tėvu. Savo darbuose jis dažnai kalba apie Dieviškąjį laiką. Išskiria Dievo amžinybę ir tą laiko trapumą ir trumpumą, kurį nugyvena žmogus. Tačiau visai yra užmirštamas istorinis – gamtos laikas. Nėra paaiškinamas istorinio, gamtos ir Dieviškojo, žmogaus sielos laiko santykis. Žemiškasis laikas yra nuvertinamas dangiškojo laiko naudai. Laiko trukmę, jo tąsą, Aurelijus Augustinas atranda sieloje. Paprastai kalbant, Augustinas laiką iš išorinio pasaulio – gamtos ir istorijos perkelia į vidinį pasaulį – sielą. Filosofas laiko nesureikšmina. Nors laikas yra sukurtas Dievo, bet čia Augustinas padaro priešpriešą ir sako, kad viena vertus laikas yra teigiamas nes jis yra norėtas Dievo, kita vertus, ir blogas,artimai susijęs su nuodėme ir mirtimi, nes atstovauja niekiui. Mano nuomone, yra keista, kad tarp Dievo laiko ir žemiškojo laiko, Augustino filosofijoje nėra jokio santykio.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 8 puslapiai (1813 žodžių)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 11 KB
  • Aurelijaus Augustino laiko samprata
    10 - 1 balsai (-ų)
Aurelijaus Augustino laiko samprata. (2011 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/aurelijaus-augustino-laiko-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:14