Austrijos ir Estijos vietos savivaldos sistemų lyginamoji analizė


Viešojo administravimo namų darbas. Įvadas. Administracinis valstybių susiskirstymas ir savivaldos lygiai. Vietos savivaldos teisinis reglamentavimas. Savivaldos sistema. Vietos valdžios struktūra ir institutai. Administracija. Piliečių dalyvavimas savivaldoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Austrijos Respublika – politiškai stabili valstybė, kurioje vietos savivalda grįsta pliuralizmu, subsidiarumu bei aktyviu piliečių dalyvavimu priimant sprendimus. Šios šalies patirtis ir praktika yra geras pavyzdys daugeliui šalių, kaip galima tikslingai ir kryptingai plėtoti visą savivaldos sistemą. Estijoje įvairiomis reformomis nuolat ieškoma tobulo vietos savivaldos sistemos modelio. Šioje šalyje savivaldos sistemos funkcionavimo principai vis dar neveikia taip užtikrintai kaip Austrijos Respublikoje.

Išanalizuoti Austrijos ir Estijos valstybės administracinį susiskirstymą ir savivaldos lygius.

Nustatyti Austrijos ir Estijos vietos savivaldos sistemų panašumus ir skirtumus.

Svarbiausias vietos savivaldą reglamentuojantis teisės aktas tiek Austrijoje, tiek Estijoje yra Konstitucija. Austrijos Respublikos Konstitucijoje išdėstyti pagrindiniai vietos savivaldos funkcionavimo principai, tačiau kiekvienas regionas turi savo atskirą Konstituciją, kuria vadovaujantis yra sudarytas vietos savivaldos institucijų aparatas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Austrijos Respublikoje nėra konkretaus vietos savivaldos įstatymo ar dokumento.

Estijos Respublikos Konstitucijoje reglamentuoti pagrindiniai savivaldybių uždaviniai, tačiau nemažiau svarbus yra ir vietos valdžios organizacijos įstatymas (Local Government Organisation Act). Šis įstatymas reglamentuoja vietos valdžios institucijų organizavimą, funkcijas, atsakomybę, apibrėžia savivaldybių santykius su kitomis vietos ir centrinės valdžios institucijomis. Šiame teisės akte numatytos piliečių teisės inicijuoti įstatymus vietos lygmenyje.

2002 metais priimtas savivaldybės tarybos rinkimų įstatymas apibrėžia miesto tarybos rinkimų organizavimo tvarką.

Austrijos Konstitucijos 117 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad meras turi būti renkamas vietos tarybos sprendimu, tačiau jei regiono Konstitucijoje numatyta, kad jis turi būti renkamas vietos gyventojų, galimi ir tiesioginiai savivaldybės mero rinkimai. Ši nuostata išplečia konstitucinę autonomiją ir palieka konstitucinę teisę apsispręsti ar meras bus renkamas tarybos sprendimu ar tiesiogiai vietos piliečių. Išimtis yra Vienos meras, kuris negali būti renkamas tiesiogine rinkimų teise, nes jis yra taip pat ir Gubernatorius, o savivaldybės valdytojas privalo būti renkamas tarybos narių. Šiuo metu šeši iš devynių Austrijos teritorinių vienetų priėmė įstatymą, numatantį tiesioginius mero rinkimus (Gamper, 2008).

Savivaldybės Tarybą tiesioginiuose rinkimuose renka vietos gyventojai 5-6 metų kadencijai. Tarybos sudėtį apsprendžia regiono teisės aktai, tačiau dažniausiai jų skaičius priklauso nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus (Panara, Varney, 2013). Paprastai jis svyruoja nuo 9 iki 37 narių (Council of Europe, 1998).

Austrijos ir Estijos vietos savivaldos sistemų lyginamoji analizė. (2015 m. Spalio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/austrijos-ir-estijos-vietos-savivaldos-sistemu-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:57