Automatikos sistemos


Elektrotechnikos kursinis darbas. Bendri reikalavimai kursiniam darbui. Automatinės gaisro gesinimo sistemos parinkimas. Gaisro gesinimo įrangos tipo parinkimas. Hidraulinis automatinės gaisro gesinimo sistemos skaičiavimas. Hidraulinio skaičiavimo gesinant vandeniu ir putomis ypatumai. Tūrinio gesinimo dujomis skaičiavimo ypatybės. Gesinimo šaltnešiu įrenginių skaičiavimas. Gesinimo kombinuotu angliarūgštės-šaltnešio mišiniu įrenginių skaičiavimas. Gesinimo anglies dvideginiu įrenginių skaičiavimas. Gesinimo milteliais įrenginių skaičiavimas. Automatinių sistemų elektrinio paleidimo įrenginių projektavimas. Automatinės gaisrinės signalizacijos sistemos projektavimas. Pagrindinių mazgų komponavimas ir objekto gaisrinės saugos sistemos darbo aprašymas. Automatinės gaisrinės signalizacijos sistemos aprašymas. Literatūra. 2-8 priedai.


Tipinė kursinio darbo užduotis numato automatinės gaisrinės saugos sistemos parinkimą vienai iš trijų užduotų objekto patalpų ir atatinkamo tipo automatinės gaisrinės saugos sistemos projektavimą, kitai patalpai. Užduotis sudaryta taip, kad pagal galiojančias normas vienos patalpos apsaugai reikalinga automatinė gaisro gesinimo sistema, kitai - automatinė perspėjimo sistema, o trečiai nereikalinga jokia automatinė sistema. Tai nustatyti ir pagrįsti turi studentas.

Automatinės gaisrų gesinimo sistemos reikalingumas ir jos tipas šiandien yra nustatomi naudojant normatyvinį arba skaičiavimo-grafinį metodus.

2.Gesinimo metodo ir greitinimo sistemos parinkimas. Parenkant šias sistemas, įvertinamas leidžiamas gaisro vystymosi laikas, pasirinkta gesinimo priemonė, mikroklimatas ir patalpos architektūrinis-planinis sprendimas.

Pavyzdžiui, sprinkleriniai įrenginiai (lokalinis-paviršinis gesinimo metodas), kaip taisyklė, labiau inertiškas už drenčerinius įrenginius su elektriniu paleidimu; naudojant vidutinio kartotinumo putų gaisro gesinimo priemonę arba dujas, gaunamas erdvinis gesinimo metodas, bet jis gali netikti jeigu patalpa turi dideles, pastoviai atviras angas ir t.t.

Pagrindinis faktorius, kuris apsprendžia gesinimo metodo ir ypač greitinančios sistemos parinkimą, yra duotose sąlygose ribiniai leistinas gaisro vystymosi laikas. Šis laikas apibrėžiamas, kaip laikas nuo gaisro pradžios iki momento, kada labiausiai pavojingas gaisro faktorius pasiekia ribinę reikšmę. Kiekvienam konkrečiam objektui pavojingiausias faktorius ir jo ribinė reikšmė yra nustatomi tik po atatinkamų sudėtingų skaičiavimų. Priėmus sekančias prielaidas: a) gaisras vyksta patalpoje, kurioje nėra žmonių; b) nuostolių dydis yra proporcingas gaisro plotui; c) gaisro pavojingu faktorium yra reikšmė, kurią pasiekus materialiniai nuostoliai žymiai išauga, kursinio darbo skaičiavimai supaprastėja.

Apsprendžiančiu gaisro faktorium vadinkim gaisro faktorių, kuris pasiekia savo kritinę reikšmę anksčiausia.

Degant kietom medžiagom, ribinis gaisro vystymosi laikas apibrėžiamas tuo momentu: kada gaisro plotas apims visą patalpos plotą arba kada patalpos vidutinė tūrinė temperatūra pasieks patalpoje esančių medžiagų savaiminio užsidegimo temperatūrą. Apsprendžiančiu gaisro faktorium tuo būdu bus gaisro plotas arba patalpos vidutinė tūrinė temperatūra, o jo ribine reikšme - patalpos plotas arba užduotos medžiagos savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra.

Analogiškai nustatoma ribinis leidžiamas laikas ir apsprendžiantis gaisro faktorius degant besilydančioms medžiagoms. Šiuo atveju, tikslingiau vidutinę tūriną temperatūrą parinkti lygią medžiagos lydymosi temperatūrai, kadangi ją pasiekus, galimas gaisro pernešimas ir medžiagos fizinių-cheminių savybių pasikeitimas ir t.t.

Gaisrų nuostolius skaičiavimo centruose sudaro ne tik nuostolių dėl gaisro apimto ploto, bet ir dėl saugomos informacijos praradimo. Atlikti tyrimai parodė, kad vidutinei tūrinei temperatūrai pasiekus 150-170o C, yra prarandama informacija saugoma magnetiniuose nešėjuose. Gaisro apsprendžiančiu faktorium šiuo atveju bus patalpos plotas arba vidutinė tūrinė temperatūra lygi 150-170o C.

Degant lengvai užsidegančioms medžiagoms neribojant jų išliejimo ploto ribinis gaisro vystymosi laikas ribojamas patalpos plotu, o jį ribojant apibrėžtu plotu - kietų medžiagų, esančių patalpoje, savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (priimama 250-300o C).

Sudaromos gaisro ploto ir laiko bei patalpos vidutinės tūrinės temperatūros ir laiko priklausomybės. Pagal grafikus nustatoma, kuris šių faktorių yra apsprendžiantis, t.y. kuris greičiau pasiekia savo kritinę reikšmę ir ribiniai leidžiamą gaisro vystymosi trukmę. Grafike

turi būti 4-6 taškai, o skaičiuojant kietų ir besilydančių medžiagų degimo temperatūrinį režimą, įvertinamas degimo paviršiaus koeficientas K .

Kada yra žinoma gaisro apsprendžiančio faktoriaus priklausomybė nuo jo vystymosi laiko, galima nustatyti gaisro nustatymo laiką ir tada parinkti greitintuvo bei "sprinklerio-drečerio" sistemos tipus. Vandens ir putų gaisro gesinimo sprinklerinėse sistemose greitinančio įrenginio vaidmenį atlieka drėkintuvų šiluminiai užraktai. Todėl tokio greitintuvo parinkimas, vienareikšmiškai apsprendžia ir sistemą - sprinkleris. Drenčerinėse sistemose greitinančią sistemą rekomenduojama sudaryti vartojant automatinius gaisrinius signalizatorius (šiluminius, dūmų, optinius).Kitų tipų greitinančios sistemos - užraktai su lengvai besilydančiais lynais, besilydantįs siūlai ir t.t.-vartojami retai.

Jeigu nustatyta, kad gaisras vystosi santykinai lėtai, o jo gesinimui parinktas vanduo arba mažo kartotinumo putos, tada tikrama ar galima naudoti sprinklerinę gaisro gesinimo sistemą. Sistema tinkama jeigu įvykdoma sąlyga fn< nl, čia fn reikšmė iš (2.1), nl randama suprojektavus sprinlerinį tinklą (žiūr. 2.6 punktą ir sprinklerinių įrenginių projektavimo taisykles /3,4/).

Automatikos sistemos. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/automatikos-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:25