Automobilio apšvietimo prietaisai


Automobiliu apsvietimas. Automobilio apsvietimas. Automobiliu apšvietimo įtaisai. Sviesos prietaisai automobilyje. Apsvietimas automobilyje. Automobiliu šviesos prietaisai. Automobilio sviesos prietaisai. Automobilio apšvietimo įtaisai. Auto sviesos prietaisai. Apsvietimo itaisai.

Elektrotechnikos kursinis darbas. Įvadas. Šviesos prietaisų optinės sistemos parametrai. Automobilių išorės šviesos įrenginiai. Žibintų konstrukcija. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai ir atbulinės eigos žibintas. Kas yra ksenono lempa? Ksenono išlydžio žibintų sandara ir veikimo principas. Kas yra bi-ksenono žibintai. Vidinio ir vietinio apšvietimo žibintai? Prietaisų skydelio apšvietimo žibintai. Kiti šviesos šaltiniai. Išvados. Literatūros sarašas.


Automobilio šviesos įrenginius galima skirstyti į dvi grupes. Tai apšvietimo įrenginiai, sumontuoti automobilio išorėje, ir apšvietimo įrenginiai, sumontuoti automobilio viduje. Automobilio išorėje yra kelio apšvietimo, prieš rūkinės, atbulinės eigos, valstybinio numerinio ženklo apšvietimas. Automobilio vidaus apšvietimą sudaro salono, kabinos, prietaisų, variklio skyriaus, bagažinės, laiptų kiti šviesos įrenginiai.

Kelių eismo įvykių analizė patvirtina, kad nemažai eismo įvykių įvyksta dėl nepakankamo kelio matomumo. Psichologai ir fiziologai tvirtina, kad tamsa veikia žmogaus reakciją ir ji blogėja. Laikas reikalingas automobiliui sustabdyti nustatomas t= t1+ t2 + Ät. Čia: t1 – vairuotojo reakcijos laikas, t1 = 0,6 s; t2 – stabdžių darbo vėlavimo laikas, t2 = 0,6 s; Ät – reakcijos pailgėjimo laikas dėl tamsos, Ät = 0,7 s. Šis laikas patvirtina, kad kliūtis būtų matoma 100 ĢĢĢ 110 m atstumu, važiavimo greitis neturi viršyti 80 ĢĢĢ 85 km / h. Kelias turi būti apšviestas 150 m į priekį ir daugiau. Be to, turi būti apšviesti objektai šalikelėje ir už jos. Stiprinant kelio apšvietimą didėja galimybė apakinti priešais važiuojančius. Todėl yra nustatyti griežti šviesos spindulių reguliavimo reikalavimai.

šio darbo tikslai yra aptarti kokie naudojami žibintai automobiliuose, jų konstrukcijąoptinės sistemos aktyviuoju paviršiumi laikomas tas, kuris atspindi židinio šaltinio spindulius pagal veidrodinio atspindžio dėsnius. Šviesos anga – tai optinės sistemos aktyviojo paviršiaus projekcija plokštumoje, statmenoje prietaiso optinei ašiai. Atstumas tarp židinio ir reflektoriaus viršūnės optinės ašies kryptimi vadinamas židinio nuotoliu. Židinys yra būdingas optinei sistemai. Taškas, kuriame esant taškiniam šviesos šaltiniui, nuo paraboloidinio reflektoriaus atsispindėję šviesos spinduliai eina lygiagrečiai su optine ašimi. Realiose optinėse sistemose taško formos šviesos šaltinių nebūna. Kampas ö, kuriuo iš prietaiso optinės ašies taško (paprastai iš židinio) matomas aktyvus paviršius, vadinamas gaubimo kampu. Kampas, kuriame sukoncentruotas aktyviojo paviršiaus atspindėtas šviesos srautas, vadinamas spinduliavimo kampu į , o kuriame sukoncentruotas išnaudojamas šviesos srautas – sklaidos kampas. Atspindžio koeficientas – tai nuo reflektoriaus atsispindėjusio srauto santykis su į jį krintančiu šviesos srautu. Pralaidumo koeficientas – tai praėjusio pro optinę sistemą srauto santykis su į ją krintančiu srautu.

Automobilio apšvietimo prietaisai. (2011 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/automobilio-apsvietimo-prietaisai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:14