Automobilių magnetinė uždegimo sistema


Elektrotechnikos referatas. Įvadas. Uždegimo sistema. Pramušimo įtampa Už. Kibirkšties energija E. Uždegimo paskuba. Uždegimo sistemų vystymosi raida. Veikimo principas. Uždegimo inkaro veikimo principas. Generatoriaus inkaro veikimo principas. Bekontaktės (elektroninės) magnetinės uždegimo sistemos. Magnetinė tranzistorinė uždegimo sistema. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: Išanalizuoti ir susipažinti su magnetine uždegimo sistema.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti uždegimo sistemos paskirtį;

Išnagrinėti uždegimo sistemos sandarą;

Išnagrinėti uždegimo sistemos veikimo principą.

Magnetinės uždegimo sistemos veikia be akumuliatorinės baterijos. Energiją joms tiekia veikiantis variklis ir vidinis elektros generatorius (generatoriui reikalingą energiją suteikiame

kartu. Jie veikia lygiagrečiai (per paleidimo fazę energiją tiekia akumuliatorius, o abiem veikiant – tas šaltinis, kurio įtampa didesnė). Šie maitinimo šaltiniai – tai 6, 12, 24 ar 48 V įtampos dydžio akumuliatorių baterijos, kurių įtampa transformuojama (keičiama) į 15 – 35 kV dydžio įtampą, reikalingą degiajam mišiniui uždegti. Atliekama tai per tarpinį induktyvųjį ar talpinį energijos kaupiklį. Jame būtinas energijos kiekis iš pradžių kaupiamas elektriniame arba magnetiniame lauke, kad vėliau reikiamu momentu (vienu ar keliais trumpais impulsais) energija kibirkšties pavidalu patektų į žvakės tarp elektrodinį tarpelį.

jis svyruoja (300–800 V/ms). Šiuo požiūriu uždegimo sistemos su talpiniais energijos kaupikliais yra pranašesnės. Jų uždegimo impulso priekinio fronto statumas yra daug didesnis už induktyviuosius kaupiklius naudojančias uždegimo sistemas.

energijos kiekio. Tiesioginio įpurškimo varikliuose patikimam degimo procesui gauti kibirkšties

apkrovai, temperatūrai, vykstant detonaciniams reiškiniams pasirinkti tinkamo dydžio uždegimo

paskubą. Jau seniausiuose automobiliuose naudoti vienokio ar kitokio tipo paskubos kampo reguliatoriai (rankiniai ar automatiniai ir mechaniniai). Visi jie paskubos kampą keitė pagal du pamatinius variklio veikimo režimo parametrus – apkrovą ir sūkius. Šiuolaikiniuose varikliuose, komplektuojamuose su elektroniniais valdikliais, paskubos kampas, be klasikinės priklausomybės, dar yra keičiamas ir dėl kitų veikimo rodiklių.

dydžio ir varikliui veikiant nekeisti. Varikliai, naudojantys mikroprocesorinės uždegimo sistemas, turi avarinį veikimo režimą – kelionėje atsiradus uždegimo sistemos nesklandumams, toliau veikia nekintamu paskubos kampu ir galima nuvažiuoti iki artimiausios techninės priežiūros stoties.

9 paveiksle pateikta baterinės amerikiečio Čarlzo Keteringo 1908 m. sukurtos ir „Cadilac“ firmos serijiniu būdu pradėtos gaminti uždegimo sistemos schema. Ji nuolat tobulinama. Kas ilgų bandymų ir ieškojimų kelyje prieš šimtmetį išrasta, tebenaudojama ir šiandien. Atpažinkite šioje schemoje šiuolaikinės uždegimo sistemos elementus.

Pirmosios uždegimo sistemos buvo magnetinės, veikė be akumuliatorinės baterijos ir

vadintos magnetine. Tai induktyviosios elektros mašinos, mechaninę energiją tiesiogiai verčiančios

Šios sistemos sudarytos iš indukcinio generatoriaus su aukštosios įtampos transformatoriumi, kontaktinio pertraukiklio P, kumštelio – ekscentriko K, aukštosios įtampos srovės skirstytuvo S, laidų, kondensatoriaus C, besisukančio magneto M. Nuolatinis magnetas M, kumštelis K ir skirstytuvas S mechaniškai sujungti. Juos suka vidaus degimo variklio alkūninis velenas.

Automobilių magnetinė uždegimo sistema. (2015 m. Kovo 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/automobiliu-magnetine-uzdegimo-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:18