Autoriai lietuvių kalbos egzaminui


Lietuvių konspektas.

Martynas Mažvydas. Mikalojus Daukša. Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Jonas Radvanas. Kristijonas Donelaitis. Adomas Mickevičius. Antanas Baranauskas. Vincas Kudirka. Jonas Mačiulis - Maironis. Jonas Biliūnas. Juozas Tumas - Vaižgantas. Vincas Krėvė - Mickevičius. Šatrijos Ragana. Vincas Mykolaitis - Putinas. Jurgis Savickis. Jonas Aistis. Henrikas Radauskas. Salomėja Nėris. Vytautas Mačernis. Bronius Krivickas. Balys Sruoga. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Marius Katiliškis. Juozas Aputis. Sigitas Geda. Marcelijus Martinaitis. Česlovas Milošas. Judita Vaičiūnaitė. Aidas Marčėnas. Jurgis Kunčinas. Marius Ivaškevičius.


Kitos knygos publikuotos jau po M. Mažvydo mirties:

Tema: Katekizmo pradžioje kreipiasi ne tik į aukštuomenę, bet kartu ir į valstiečius, sakydamas, jog pagonybė – netinkamas tikėjimas, jį vertėtų pamiršti ir priimti tikrąjį vienintelį Dievą. Pagrindinės temos, randamos „Katekizme“ :

Veikėjai: tiesioginių veikėjų nėra, tačiau užsimenama apie pagonių Dievus, žemėpačius bei kitas būtybes. Taip pat užsimenama apie žmones, pagonis, aukštuomenę bei valstiečius.

Problemos: Žmonių tikėjimas pagonybe, senovės dievais, kalbos nesaugojimas.

Giesmynas (po prakalbų, „Katekizme“ įdėtas ir mažas giesmynas giedojantiesiems)

Kalbos saugojimas bei gynimas (tų laikų lietuviška abėcėlė, sudėta dvigarsiais/skiemenimis)

J.Marcinkevičiaus poetinė drama „Mažvydas“ – aptariamos tos pačios temos, giliau pažvelgiama į Mažvydo gyvenimą, jo tikslus.

M.Daukša „Postilė“ – kalbos saugojimo tematika. Panašiai kaip ir Mažvydas, skelbė jog kalba yra vienas iš svarbiausių dalykų tautos gyvavimui.

Mažojoje Lietuvoje lietuvių kultūra išgyvena kultūrini pakilimą: išspausdinta pirmoji lietuviška knyga (Martyno Mažvydo „Katekizmas“), kuria prasideda lietuvių kalbos perversmas.

„Kaukus, žemėpatis ir lauksargus pameskiet,/ Visas velnuvas, deives apkriskiat.“

Daukša augo gyveno Reformacijos klestėjimo metais (XVI a. 2-3 ketvirčiai), kada Lietuvoje dėl susiklosčiusių demografinių aplinkybių įsigalėjo indigenato (teisės, kurias pagal tarptautines sutartis vienos šalies pilietis turi kt. Šalyje) principas: svarbu, kokios valstybės aš esu pilietis, o ne kokią kalbą vartoju. Mikalojus Daukša, formuodamas tautines tapatybės aspektus, remiasi Renesanso epochai būdingomis idėjomis, tad pagrindinis ir svarbiausias jo argumentų šaltinis- gamta, žmogiškoji prigimtis, jos dėsniai, pasaulio tvarkos dėsningumas.

1) Žmogaus likimas (jei pamirštu gimtąja kalbą)

2) Skiriamas dėmėsys pačiai valstybei, jos gaivinimui

3)Žmogus priklauso ne tik kuriai nors valstybei, religijai, bet ir tautai

1)Pabrėžiamas protėvių gyvenimo būdo perimimas.

Tema: kūrinyje skelbiamas naujas požiūris į gimtąją kalbą, laikoma jį didžiausia tautos vertybe ir smerkiamas prasidėjęs Lietuvos bajorų lenkėjimas, lenkų kalbos mokinimasis, gimtosios kalbos paniekinimas.

Kūrinio veikėjas (lyrinis subjektas) yra pats M.Daukša, kuris kreipiasi į lietuvių tautą.

Problemos: gimtosios kalbos paniekinimas, nesirūpinimas jos ugdymu, kalbos išsižadėjimas, nutautėjimas, pamirštama sava prigimtis.

2) Gimtosios kalbos svarba tautai („Sunaikink kalbą-sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę).

4) Pagarba ir sąžinės jausmas rūpintis ją (skatina mylėti ją, neužmiršti jos kalbos, papročių)

Vincas Krėvė-Mickevičius drama „Skirgaila“. Įsipareigojimas Tėvynei. „Aš visuomet noriu gero, bet nežinau, kaip tai pasiekti.“ (Skirgailos žodžiai)

Lietuvos didikai bei dvasininkai lietuvių kalbą laikė prasčiokų kalba, todėl kalbėjo lenkiškai. Dėl šios priežasties prakalba taip pat buvo parašyta lenkų kalba

1559 m. buvo išspausdintas pirmasis visuotinis „Draudžiamųjų knygų sąrašas“ (Daukša savo bibliotekoje turėjo iš to sarašo kūrinių)

„Duok Dieve“ (prašoma Dievo palaimos, užtarimo ir pasigailėjimo)

Kalbos išsižadėjimo problema yra aktuali ir šiom dienom, ypač naujadarų atsiradimas. Taip pat ir tautinių mažumų Lietuvoje kalbos skverbimasis į lietuvių kalbą. Papročių įvairovė (dauguma papročiu jau yra užmiršti ir dauguma laikosi kitų tautų).

Prakalba, Humanizmas, Renesansas, tauta, ATR (abiejų tautų respublika), identitetas (dalykas, dėl kurio tauta, žmogus, valstybė išsiskiria iš visumos).

XVII a., Barokas. Pasižymi prabanga, didingumu, puošnumu, dinamika, priešybių derinimu. Baroko menas atskleidžia nestabilią patyrusio žmogaus sąmonę. Svarbus teatro vaidmuo, siekiama paversti realų pasaulį iliuziniu, primenančiu dekoracijas. Ryškiausias LDK laikotarpis. Itin aukštai vertinama architektūra. Pertvarkoma katalikų bažnyčia, įkuriamas jėzuitų ordinas. Atnaujinama švietimo sistema, susirūpinta lietuviškumo puoselėjimu, siekiama nuslopinti protestantizmą. Parašyta ir išleista pirmoji Lietuvos istorija. Dvaruose kuriasi teatrai, išleidžiamas pirmasis lenkų – lotynų – lietuvių žodynas (K. Sirvydas).

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 65 puslapiai (27277 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 149 KB
  • Autoriai lietuvių kalbos egzaminui
    10 - 4 balsai (-ų)
Autoriai lietuvių kalbos egzaminui. (2016 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/autoriai-lietuviu-kalbos-egzaminui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:15