Autorių biografijos ir kūrinių apžvalga


Lietuvių konspektas. Autorius. Srovė, epocha. Biografinis Kontekstas. Kūrinio žanras(-ai), Pavadinimas(-aiVeikėjai. Istorinis kūrinio kontekstas. Užuominos Citatos, mintys. Straipsniai, kiti to laikotarpio kūrėjai. Martynas Mažvydas. M. Daukša. J. Radvanas Radviliada. M. K. Sarbievijus. Donelaitis. Adomas Mickevičius. Antanas Baranauskas. Vincas Kudirka. Maironis. Jonas Biliūnas. Juozas Tumas – Vaižgantas. Vincas Mykolaitis – Putinas. Justinas Marcinkevičius. Sigitas Geda. Marius Katiliškis. Juozas Aputis. Balys Sruoga. Jurgis Savickis. Jonas Aistis. Salomėja Nėris. Vytautas Mačernis. Bronius Krivickas. Marcelijus Martinaitis. Česlovas Milošas. Antanas Škėma. Vincas Krėvė. Šatrijos Ragana. Henrikas Radauskas. Aidas Marčėnas. Marius Ivaškevičius. Jurgis Kunčinas.


Idealas yra išsilavinęs ir gražus žmogus,1omas, siekiama priartinti paprastą žmogų prie mokslo, bažnyčia nebe pagrindinis akcentas, gilinamasi į liaudies dvasines problemas. Taip pat renesansui būdingas humanizmas- žmogus yra pagrindinė vertybė, vertinama lygybė, teisingumas, žmogiškumas.

Dvasininkas, švietėjas, pastorius, rūpinosi religiniu liaudies švietimu ir gimtąja kalba.. Gavęs Prūsijos hercogo Albrechto kvietimą išvyksta gyventi ir studijuoti į Karaliaučių. Nors Tėvynė ir nusigręžė nuo Mažvydo, išvarė jį, tačiau jis neatsakė tuo pačiu. Įrodydamas savo patriotiškumą ir pasiaukojimą Lietuvai, Karaliaučiuje jis išleidžia pirmąją lietuvišką knygą- „Katekizmą

„Katekizmas“- tai religinis pradžiamokslis, kurio tikslas buvo perduoti reformatoriškas idėjas ir religines tiesas gimtąja lietuvių kalba. Prakalba yra pirmas spausdintinis tekstas, taip pat pirmas grožinis tekstas, pirmas eilėraštis, pirmas akrostichas. Knygelė 79 puslapių. Ją sudaro:

Duoda pakalbėti lietuviui valstiečiui, kuris sako, kad jam patinka dirbti ir su pagoniška burtininke gaidį valgyt, nei bažnyčioj šaukimo žėko (giesmininko) klausyt.

Aktyvus reformacijos judėjimo dalyvis, todėl Lietuvoje buvo persekiojamas už reformatoriškų idėjų skleidimą.

Reformacijos idėjoms plisti stipriai padėjo 1539–1542 metais Vilniuje veikusi Abraomo Kulviečio kolegija – aukštesnio tipo mokykla. Abraomas Kulvietis buvo liuteroniško tikėjimo, studijavo Krokuvos, Liuveno, Vitenbergo, Leipcigo ir Sienos universitetuose. Žygimantui Senajam kovojant su reformacija, 1542 metais ši kolegija buvo uždaryta.

M.M. davė impulsą lietuvių raštijos atsiradimui ir spaudai. Kūrinio turinys padeda geriau pažinti XVI a. vidurio lietuvių tautos gyvenimo sąlygas bei dvasinius poreikius, parodo kai kuriuos socialinius bei religinius santykius, pasireiškusius reformacijos judėjimo metu. „Katekizmas“ tapo tautiniu simboliu, įrodymu, kad lietuvių rašytinės ir literatūrinės kalbos vystymasis yra galimas, pats autorius tą vystymąsi skatino.Samprotavimui: Kas skatina žmogų įsipareigoti tautai? (samprotavimas)Broliai seserys, imkit mane ir skaitykitMaloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit,A jūsų ūkiuose šeimyna mokinkit.

„Katekizme“ raginama atsisakyti pagoniškų prietarų ir pažinti tikrąją religiją, kritiškai vertinamas senasis lietuvių tikėjimas ir ugdomas kritiškas požiūris. Elementoriuje pirmą kartą pateikiama abėcėlė, pritaikyta lietuvių kalbos garsams reikšti, pabrėžiama rašto gimtąja kalba svarba.. Prakalboje gausu retorikos elementų, yra achrostikas. Ragina mokytis, pažinti Dievą. Jei nesimokysi gyvensi „amžinose tamsybėse“. Ragina pamiršti pagonybę ir skleisti krikščionybę.

„Postilės“ prakalbai būdingos renesansinės idėjos. Plačiai pagrįsdamas ir įrodinėdamas būtinumą vartoti savo gimtąją kalbą, Daukša remiasi gamta, žmogaus prigimtimi, jos dėsniais.

Daukšos šeimoje buvo kalbama lietuviškai, jis rūpinosi bajorų ir žemesniųjų sluoksnių švietimu. Lenkiškai(kad suprastų didikai ir dvasininkai) parašyta Pakalba skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą ir smerkia bajorų lenkėjimą.

Švietėjas, pažangių humanistinių idealų reiškėjas, stambiausia lietuvių raštijos figūra, uolus katalikas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVIa., taip pat vienas pirmųjų literatūrinės kalbos kūrėjų. Daukša augo ir gyveno reformacijos klestėjimo

Išsižadėjus gimtosios kalbos, nyksta vertybės: santaika, gyvybė, gerovė, garbė, vienybė. Puoselėti savo kalbą- tai versti knygas į gimtąją kalbą.

Po Liublino unijos įsigali lenkų kalba, o Europoje jau domimasi gimtosiomis kalbomis ir vaduojamasi iš lotynų kalbos,

Tai evangelikas reformatas“ už daug ką dėkingas savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam(Trakų vaivadai bei LDK didž. etmonui).

Gyveno Baroko epochoje, tačiau daugelis jo poezijos bei poetikos principų grįsti Renesanso nuostatomis,

  • Lietuvių kalba Konspektai
  • 2015 m.
  • 61 puslapis (19437 žodžiai)
  • Lietuvių konspektai
  • Microsoft Word 128 KB
  • Autorių biografijos ir kūrinių apžvalga
    10 - 9 balsai (-ų)
Autorių biografijos ir kūrinių apžvalga. (2015 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/autoriu-biografijos-ir-kuriniu-apzvalga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:40