B. Sruogos kūryba ribinėje situacijoje


Lietuvių analizė.

B. Sruogos kūryba ribinėje situacijoje.


Katastrofų epochos atstovas B. Sruoga autentiškus išgyvenimus, patirtus Štuthofo koncentracijos stovykloje, pateikia dokumentinėje knygoje „Dievų miškas“ ir lagerį vaizduoja kaip dehumanizacijos sistemą. Pasakotojas yra ir kūrinio veikėjas, kuriam rūpi humanistines vertybės, ir kultūra. Pasaulinė vertybių krizė, kultūros nuosmukis atskleidžiamas kontrastu: seniau Vokietija „kultūrtrėgerė“ – barokinės kultūros židinys, o Hitlerio Vokietija „lagertrėgerė“ – barakinės kultūros šaltinis. Žmonės patekę į lagerius apibūdinami: „nepageidautini padarai“, „naikinimo medžiaga“, „kiauliasnukiai“. Budelių portretai atskleidžia totalitarinės sistemos žiaurumą , nežmoniškumą. Lagerio viršininkas Majeris „turi pavyzdingą skonį, žmonių šaudymą prilyginą sportui“, blokų viršininkas Kozlovskis yra „mušeika specialistas“, „išradingas“, „budelis mėgėjas“, pirmiausia pakorė moterį „iš meilės tam darbui“ , „smagu jam buvo“. Ironija budelių paveiksluose atlieka vertinamąją funkciją, išreiškia pasakotojo panieką lagerio sistemai. XXI skyriuje „Aplink kelmą visą dieną“ vaizduojamas beprasmis darbas – kelmų rovimas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (282 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 11 KB
  • B. Sruogos kūryba ribinėje situacijoje
    10 - 7 balsai (-ų)
B. Sruogos kūryba ribinėje situacijoje. (2016 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/b-sruogos-kuryba-ribineje-situacijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:57