Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos Finansinė analizė


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Vertikalioji analizė. Balanso vertikalioji analizė. Pelno (nuostolių) ataskaitos vertikalioji analizė. Horizontalioji analizė. Balanso horizontalioji analizė. Pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalioji analizė. Santykinių rodiklių analizė. Rizikos vertinimas ir bankroto diagnostika. Rizika. Bankroto tikimybės analizė. Įmonės finansavimo politikos įvertinimas. Išvados. Priedai.


Mūsų atveju, „X“ įmonės finansinė analizė bus atliekama, remiantis informacija pateikta balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose 20X0-20X2 m. laikotarpiui. Šios finansinės ataskaitos bus vertinamos, atliekant vertikaliąją, horizontaliąją, santykinių rodiklių, bankroto diagnostikos ir rizikos įžvalgos analizes.

Darbo objektas - balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Darbo tikslas - atlikti įmonės „X“ finansinę analizę, remiantis pagrindiniais šios analizės metodais.

Tikslui pasiekti keliami tokie darbo uždaviniai:

Atlikti įmonės „X“ santykinių rodiklių analizę.

Įvertinti įmonės „X“ bankroto tikimybę ir atlikti rizikos analizę.

Įvertinti įmonės „X“ finansavimo politiką.

Darbo metodai: finansinių ataskaitų analizė ir skirtingo laikotarpio duomenų palyginimas.

Norint išsiaiškinti pagrindines ilgalaikio turto struktūros pasikeitimo priežastis 20X0-20X1 m., reikia atkreipti dėmesį į detalesnį ilgalaikio turto išskaidymą. 20X0 m. ilgalaikio materialaus turto struktūroje didžiausią dalį (38,76 %) sudarė pastatai ir statiniai, kita įranga, prietaisai siekė 10,26 %. Tais pačiais metais finansinį turtą sudarė tik kitas finansinis turtas (39,07 %). 20X1 m. ilgalaikio materialaus turto struktūroje didžiausią dalį vis tiek sudarė pastatai ir statiniai (18,92 %), o finansinio turto struktūroje įvyko esminių pakitimų, atsirado po vienerių metų gautinos sumos, kurios sudarė net 56,49 % viso finansinio turto, likusi 18,83 % dalis priklauso kitam finansiniam turtui. Tokie pakitimai atsiradę finansinio turto struktūroje, padarė gana žymią įtaką visai ilgalaikio turto struktūrai, materialusis turtas 20X1 m. beveik trečdaliu sumažėjo bendroje struktūroje. 20X2 m. situacija panaši kaip ir 20X1 m., materialiojo turto didžiausią dalį sudarė pastatai ir statiniai (19,38 %), o finansinio turto pagrindinė dalis tenka po vienerių metų gautinoms sumoms (58,08 %). Nagrinėjamu metu, mažėjanti materialaus turto dalis bendroje ilgalaikio turto struktūroje byloja apie neatnaujinamą technologiją, kadangi mažėja įrenginių ir mašinų vertė. Finansinio turto straipsnyje išaugusios po vienerių metų gautinos sumos gali turėti taip pat neigiamų pasekmių, nes visuomet yra tam tikra tikimybė, jog šios skolos nebus grąžintos.

Trumpalaikio turto sudedamųjų dalių struktūros pokyčius lėmė atskirų balanso straipsnių pokyčiai nagrinėjamu laikotarpiu. Esminį trumpalaikio turto struktūros 20X0 – 20X1 m. pasikeitimą sąlygojo atsargų išaugimas. 20X0 m. atsargos sudarė 49 %, o 20X1 m. jau - 78,9 %. 20X2 m. atsargos siekė dar daugiau – 84,89 %. Kalbant apie gautinas sumas, 20X0 m. pirkėjų įsiskolinimas sudarė 30,85 %, 20X1 m. sumažėjo iki 12,47%, o 20X2 m. siekė vos 9,68 % bendroje trumpalaikio turto struktūroje.

Dalinė vertikalioji analizė rodo, jog 20X0 m. per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje didžiausią lyginamąjį svorį turėjo finansinės skolos (44,7 %), skolos tiekėjams sudarė 33,26 %, pelno mokesčio įsipareigojimai – 11,01 %, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 8,22 %, kiti trumpalaikiai įsipareigojimai vos 2,82 %. 20X1 m. buvo pasiimta paskola, todėl atsiranda finansinės skolos kredito įstaigoms, kurios sudaro net 77,97 % ilgalaikių įsipareigojimų. Tuo tarpu trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje vis dar finansinės skolos sudaro didžiausiąją dalį – 13,52 %, skolų tiekėjams lyginamasis svoris sumažėjo iki 6,51 %. Kiti trumpalaikių įsipareigojimų straipsniai sudarė iš vis menką dalį bendroje struktūroje. 20X2 m. ilgalaikių įsipareigojimų struktūrą sudaro finansinės skolos kredito įstaigoms – 72,16 %. Trumpalaikių įsipareigojimų struktūra kiek pasikeitė, didžiausiąją dalį sudaro skolos tiekėjams – 13,78 %, o finansinės skolos siekė 12,51 %.

Pardavimo savikainos lyginamasis svoris vis didėjo nagrinėjamu laikotarpiu, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, 20X1 m. savikaina buvo kur kas mažesnė nei 20X0. Taip yra dėl to, kad kito ne tik savikaina, bet ir pardavimo pajamos – jos itin dideliu dydžiu sumažėjo 20X1. Pardavimo savikaina padidėjo 20X1 m. 15,77 punkto, o 20X2 – 4,74 punkto. Taip didėjant savikainos daliai, atitinkamai tokiais pačiais dydžiais mažėjo bendrasis pelnas. Dėl didėjančios savikainos ar mažėjančių pajamų, įmonės veikla tampa mažiau pelninga.

Įmonėje veiklos sąnaudos sudaro labai didelę dalį pardavimų: 20X0 – 28,28 proc., 20X1 – 28,08 proc., 20X2 – 22,52 proc. Nors matomas lyginamosios dalies mažėjimas per laikotarpį (nepaisant to, kad veiklos sąnaudos 20X2 padidėjo lyginant su 20X1), veiklos pelno svoris taip pat labai sumažėjo. 20X0 – 20X2 m. laikotarpį veiklos pelno svoris sumažėjo 14,73 punkto ir paskutiniaisiais metais yra lygus tik 2 proc. Tai reiškia, jog veiklos sąnaudos įmonėje yra per didelės, valdomos neefektyviai. Jos labai sumažino pelną.

  • Finansai Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (5135 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų kursiniai darbai
  • Microsoft Word 444 KB
  • Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos Finansinė analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos Finansinė analizė. (2015 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/balanso-ir-pelno-nuostoliu-ataskaitos-finansine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:38