Balkanų šalių problemos


Istorijos referatas. Įvadas. Istorinė apžvalga. Jugoslavijos žlugimas. Jugoslavijos karai. Svarbiausi XX/XXI amžiaus faktai ir įvykiai Jugoslavijoje. Dabartinė buvusios Jugoslavijos teritorija. Balkanų integracija į es. Kosovo konflikto istoriškumas. Konflikto priežastys. Religinis Kosovo konflikto aspektas. Nacionalizmas ir etniškumas. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: Išnagrinėti Balkanų šalių problemas

Darbo uždaviniai:

Aptarti Balkanų konflikto priežastis.

Apžvelgti Balkanų konfliktų eigą.

Įvertinti dabartinę situaciją Balkanų regione.

Suformuoti Balkanų regiono integracijos galimybes ES

Apžvelgti etninius ir religinius konfliktus

Hipotezė: visiška Balkanų integracija į ES

Darbo specifika: literatūros, straipsnių Balkanų konflikto klausimais analizė. Darbe taikomas aprašomasis metodas, remiantis literatūra, straipsniais, susijusiais su šia tema, tai pat bus remiamasi mokslininkų, politologų, nagrinėjusių šią temą, veikalais bei nuomonėmis.

1.3 Karo Balkanuose priežastys: 1. Serbijos noras praplėsti teritoriją, kuri apimtų buvusias Jugoslavijos šalis nesvarbu ar jose serbai sudaro daugumą ar mažumą. 2. Neaiškus Kosovo statusas. 3. Kroatijos siekimas suverenios ir nepriklausomos valstybės. 4.Skirtingos pažiūros:a) Serbų – centralizuotas valdymas, planinė ekonomika.b) Kroatų – pliuralizmas, rinkos ekonomika. 5. Serbų noras nutautinti Kosovo albanus.

Pirmieji agresyvūs veiksmai prasidėjo 1991 metų pavasarį, kai serbų sukilėliai surengę pasalą nužudė 12 kroatų policininkų. Karinis konfliktas kilo netrukus, kai prasidėjo susirėmimai tarp serbų, kurių kariuomenę sudarė buvusi Jugoslavijos nacionalinė armija(JNA), serbų sukilėliai bei savanoriai. Teritorijose, kur serbai sudarė daugumą prasidėjo “etninis valymas” – kroatų genocidas, jų kaimai plėšiami deginami.Net kai Europos Bendrija ėmėsi taikos misijos JNA tęsė agresyvius veiksmus.

Visos Balkanų tautos XIX a. patyrė nacionalinį atgimimą, padėjusį atkurti istorinį ir kultūrinį jų identitetą. Kai kurioms pavyko išsivaduoti ir įgyti politinę nepriklausomybę: pirmiausiai Serbijai, po to Graikijai ir Bulgarijai. Apskritai Balkanai, būdami sankryžoje tarp Vakarų Europos ir Artimųjų Rytų bei jų forposto – Osmanų imperijos nuo pat jų kolonizavimo tapo didžiųjų Europos valstybių santykių veiksniu. Jų prieštaravimai, jėgų balanso Europoje išlaikymo motyvai tapo viena iš priežasčių, nulėmusių ilgą Balkanų kolonizavimo laikotarpį. Didelė Balkanų dalis tokiu būdu ilgą laiką išliko atskirta nuo tiesioginės Vakarų Europos civilizacijos įtakos ir tapo buferine teritorija, skiriančia Europą ir Rytų šalis.

Pačioms regiono valstybėms gana sunkiai sekėsi išvengti ir tarpusavio konfliktų. Be to, dėl dirbtinai, atsižvelgiant į konfliktuojančius didžiųjų valstybių interesus nustatomų valstybių sienų, kurių ribose atsidūrė nemažai tautinių mažumų, nuolat kilo grėsmė jų vidaus stabilumui. Kariniai konfliktai tarp Balkanų valstybių pasižymėjo nuolatiniais tarptautinės teisės nustatytų taisyklių pažeidimais. Balkanų karų metu 1912 – 1913 metais vyriausybės dažniausiai net neinformuodavo savo karinių dalinių apie tokių taisyklių egzistavimą ir atitinkamus savo tarptautinius įsipareigojimus. Pažeidimai ypač ryškūs buvo etniškai mišriose teritorijose, kur vyraujanti dauguma susidorodavo su mažumų atstovais. Šie faktai dar kartą patvirtino Balkanų, kaip nestabilaus regiono, reputaciją.

Šaltojo karo laikais Balkanų valstybių nacionalinių interesų priešprieša buvo „užšaldyta“ egzistavusioje dvipolėje tarptautinėje sistemoje. Jugoslavija, kaip balansuojanti tarp dviejų jėgos polių valstybė, panašiai kaip Sovietų Sąjunga, etninius konfliktus savo valstybės viduje slopino totalitarinei sistemai būdingais metodais. Tačiau XX a. pabaigos demokratizacijos procesai ir šaltojo karo pabaiga, eliminavę ideologinius barjerus ir atvėrę Europos tolesnio integravimo galimybes, kartu aktualizavo ir įsisenėjusias žemyno raidos problemas. Regioniniai kariniai konfliktai, susiję su Sovietų Sąjungos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos, sudarytos iš šešių respublikų ir dviejų autonominių darinių, dezintegracija, tapo nauju iššūkiu tarptautinei sistemai ir prislopino euforiją dėl šaltojo karo pabaigos. Taigi 1991 metų birželį Slovėnijos ir Kroatijos nepriklausomybės paskelbimas ir po to Jugoslavijos kariuomenės pralaimėjimas Slovėnijoje buvo jos dezintegracijos pradžia. Prasidėjusi grandininė reakcija įtraukė ir Kroatijos Bosnijos ir Hercogovinos bei kitų šalių bruzdėjimus. Dar nepasibaigus karui Bosnijoje, buvusi Serbijos autonominė sritis Kosovas tapo kitu Balkanų karo etapu. Kosovo konfliktas, galima sakyti, buvo užprogramuotas pačiame Jugoslavijos dezintegracijos procese, nes vargu ar buvo galima tikėtis jo išvengti vykstant karui kitose buvusios Jugoslavijos respublikose.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (4305 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 151 KB
  • Balkanų šalių problemos
    10 - 8 balsai (-ų)
Balkanų šalių problemos. (2015 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/balkanu-saliu-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:08