Balsis u


Lietuvių referatas. Įvadas. Apibrėžimas. Artikuliacija. Akustika. Rašyba. Vartojimas. Fonologinis savarankiškumas. Variantai. Tarties klaidos. Naudota literatūra.


Šį garsą galima apibrėžti taip: užpakalinės eilės, aukštutinio liežuvio pakilimo, lūpinis, trumpasis neįtemptasis, žemo tembro, difuzinis, bemolinis, trumpasis neįtemptasis.

Žemo tembro – balsių tembro aukštis labiausiai pareina nuo burnos rezonatoriaus, tariant užpakalinės eilės balsius, kaip žinome, liežuvis būna atsitraukęs atgal, burnos ertmė pasidaro palyginti didelė, plati ir rezonuoja žemu tembru; difuzinis – aukštutinio pakilimo balsių formantės yra pačiuose spektro pakraščiuose, pačių aukštųjų dažnių srityje; bemolinis – tariant lūpinius balsius, lūpos atkišamos priekin (pailgėja balso vamzdis) ir suglaudžiamos apvaliai (susiaurėja rezonatoriaus anga), todėl lūpinių balsių tembras pažemėja. Požymio balsis akustinė išraiška yra ryškios spektro formantės, kontrastuojančios neryškiomis formantėms arba visiškam jų nebuvimui. Šį požymį turi visi balsiai ir beveik visi balsingieji priebalsiai, o jo neturi dauguma priebalsių. Balsiai yra garsai, kurie turi požymius balsis ir nepriebalsis. Kompaktinių – difuzinių garsų spektrui būdinga energijos koncentracija palyginti siauroje centrinėje spektro dalyje – iš čia ir požymio pavadinimas (plg. kompaktiškas įrenginys ir pan.). Difuzinių garsų spektro energija yra išsklaidyta necentrinėje spektro dalyje ; jų formantės neretai būna palyginti arti spektrogramos centro, kuriuo paprastai laikomas 1000 Hz dažnis. Difuzinių balsių formantės esti daugiau nutolusios nuo šio dažnio. Balsiai yra tuo kompaktiškesni, kuo žemesnis jų artikuliacijos pakilimas. Difuziniai balsiai būna aukštutinio pakilimo.

Žemųjų balsių (pvz. [u o]) antroji formantė būna palyginti žema – paprastai žemesnė už spektrogramos centrinę dalį, priartėjusi prie pirmosios. Požymiai bemolis – paprastasis atliepia įvairiomis artikuliacinėmis ypatybėmis, pažeminančiomis garsų tembrą. Bemoliniai yra labializuoti, veliarizuoti, faringalizuoti ir retrofleksinės artikuliacijos garsai. Akustinę požymio esmę sudaro aukštųjų ir net visų formančių arba dažnio zonų pažeminimas ar susilpninimas. Tarmėse šie požymiai gali atlikti ir savarankišką distinktyvinę funkciją – diferentijuoti /i/ ir /u/ tipo fonemas.

Balsis u. (2015 m. Gegužės 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/balsis-u.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 08:13