Balso perdavimas IP tinklais


Elektronikos referatas. Įvadas. Balso perdavimo internetu sistemos struktūra. Duomenų paketų srautų IP tinkle analizė. IP telefonijos naudojimo variantai. Dažniausiai naudojamos programos. VoIP naudojami sujungimo sudarymo ir valdymo protokolai. Session Initiation Protocol(SIP). Media Gateway Control Protocol. Kodavimo, dekodavimo ir perdavimo funkcijas [1]. Realaus laiko kontrolės protokolas. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) sukurtas atviras protokolas. Voip paslaugos kokybė. Paslaugos kokybe lemiantys veiksniai. Vq ivertinimas. Voip telefono sistema. Sistemos projektavimas – strukturinė schema. Vėlinimas. Vėlinimo fliuktuacijos. Paketų praradimas. „VoIP“ ir įprastinės telefonijos palyginimas. IP telefonija Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kompiuterių tinklai buvo sukurti tam, kad būtų galima keistis informacija bei bendrauti, kai kompiuteriai nutolę vienas nuo kito dideliu atstumu. Seniau siunčiami duomenys buvo tekstinio pavidalo, tačiau populiarėjant internetui atsirado poreikis perduoti animaciją, balsą, vaizdo klipus. Rinkoje pasirodė tokios paslaugos, kaip internetinė telefonija, internetinė televizija, vaizdo konferencijos.[1]

Vartotojai vis plačiau naudojausi balso perdavimo interneto protokolu- VoIP veikiančiais tinklais paslaugą. IP tinklais perduodamo balso kokybė žymia dalimi priklauso nuo IP tinklo našumo ir į jį patenkančio informacijos srauto intensyvumo. Perduotu IP tinklu balso kokybei nusakyti dažnai pakanka dviejų parametrų: paketų perdavimo tinklu trukmės, paketų praradimo tinkle tikimybės. Realiai veikiančiuose IP tinkluose šių parametrų vertės nustatomos į IP tinklą kontrolinį duomenų paketą, panaudojant tam tikslui testavimo komandą „ping“.[2]

Panagrinėkime duomenų paketų IP tinkle srautus, kuriuos sukuria duomenų perdavimo terminalai ir balso šaltiniai. VoIP paketas, išsiųstas iš A abonento tarptinklinės VoIP sąsajos įrenginio, patenka į IP protokolu veikiantį tinklą ir yra nuosekliai perduodamas per daugelį tarpinių interneto mazgų, kol pasiekia adresatą. Tinklo mazguose duomenų paketas sugaišta tam tikrą laiką, kurį sudaro jų laukimo eilėse trukmė ir paketo perdavimo ryšio kanalu trukmė. Į tinklo mazgus tuo pačiu metu patenka ir papildomi kitų duomenų perdavimo tinklo šaltinių siunčiami paketai. Mazge duomenų paketas bus prarandamas, kai jo atėjimo momentu mazgo priėmimo buferis bus visiškai pripildytas.

RTCP (angl. Real - Time Control Protocol) – realaus laiko kontrolės protokolas. RTCP yra valdymo protokolas skirtas dirbti kartu su RTP. Naudoja TCP dvipusiam klientas – serveris sujungimui. RTP sesijos metu dalyviai periodiškai siunčia RTCP paketus perduoti informaciją apie duomenų kokybę.

RTCP paketai neša kontrolinę informaciją:

RR: (angl.receiver report) gavėjo pranešimas.

SR: (angl. sender report) siuntėjo pranešimas.

Su šia kontroline informacija RTCP suteikia tokias funkcijas: Kokybės stebėsenos ir perkrovos valdymo, šaltinio identifikavimo, vidiniam daugialypės terpės sinchronizavimui (pvz.: garso sinchronizavimui su vaizdu), kontroliuoti informacijos mastelį[3].

H.323 protokolas buvo sukurtas, kad palaikytų realaus laiko garso ir vaizdo informacijos perdavimą IP tinklais. H.323 standartas adresuoja skambučių signalizacijas ir kontrolę, daugialypės terpės transportavimą ir kontrolę, juostos pločio kontrolę taškas – taškas ar taškas – daug taškų konferencijose.

Pagrindinis H.323 bruožas yra kokybės užtikrinimas (QoS), leidžia realaus laiko pirmumą bei srauto valdymą. Qos pagerina garso arba vaizdo siuntimą.

Dėl palyginus mažos kainos ir sparčios interneto plėtros H.323 pagrindu paremtos video konferencijos tapo prieinamos visiem turintiems spartų internetą.

naudojamu balsui perduoti, dėl buferiu, kurie naudojami vėlinimo kitimo sumažinimui. Dėl vėlinimogali atsirasti aidas, kai girdimas savas balsas.

Vėlinimo fliuktuacijos tai skirtingas paketu vėlinimas, kai paketai tinkle keliauja skirtingais

maršrutais ir tinklo mazguose užlaikomi skirtinga laiko tarpa. Neigiama vėlinimo fliuktuaciju itaka

kompensuojama panaudojant buferius. I galinio vartotojo iranga atėje srauto paketai pirmiausia

vartotojo galinėje irangoje dėl per mažo buferio. Keliu iš eilės einančiu, paketu praradimas daro

Balso perdavimas IP tinklais. (2015 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/balso-perdavimas-ip-tinklais.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:28