Baltijos jūra referatas


Kurio zemyno krantus skalauja baltijos jura. Referatas apie baltijos jura. Baltijos juros iskasenos. Rasinis apie baltijos jura. Projektas apie baltijos jura. Jūros referatas. Baltijos juros kurio zemynu krantus skalauja. Projektas baltijos juros iskasenuos. Baltijos jura naudingosios iskasenos. Kada formavosi baltijos jura.

Geografijos referatas. Baltijos jūra, Atlanto vandenyno dalis, giliai įsiterpusi į Europos šiaurinę dalį. Plotas 419 000 km3. Giliausia vieta - Landsorto įduba, kurios gylis 459 m. Baltijos jūra skalauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos krantus. Lietuvai priklauso tik 99 km Baltijos pajūrio. Iš jų 54 km tenka Kuršių nerijai. Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros dugno gylis apie 50 m. Vandens kaita joje labai lėta, todėl Baltijos jūra itin jautri teršimui. Dugne vyrauja dumblas, smėlis, aleuritas. Yra naudingųjų iškasenų: gintaro, naftos, dujų. Gyvūnų įvairovė nedidelė. Svarbiausios verslinės žuvys: strimėlės, menkės, plekšnės, unguriai.


Plotas 419 000 km. Baltijos jūra skalauja Lietuvos, latvijos, estijos, suomijos, švedijos, danijos, vokietijos, lenkijos, rusijos krantus. Iš jų 54 km tenka kuršių nerijai. Gyvūnų įvairovė nedidelė.

Baltijos jūra per siaurus danijos sąsiaurus siejasi su šiaurės jūra. Baltijos jūra nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Tolimiausias šiaurinis jos taškas yra netoli poliaračio (65o 40’ š. Pl. ) o pietinis - apie 53o 45’ š. Pl. Taigi pagal platumą ji užima 12 laipsnių, o pagal ilgumą - nuo 9o 10’ iki 30o 15’ r. Ilg. Taigi atskiros baltijos jūros dalys priklauso skirtingoms geologinėms ir klimatinėms zonoms. Baltijos jūrai priklauso ir didelės įlankos – botnijos, suomių, rygos, taip pat keletas nedidelių – kuršių, vyslos (aistmarės) ir kt. Baltijos jūros paviršinių vandenų plotas apytiksliai lygus juodosios jūros plotui, bet pagal vandens kiekį ji priklauso mažoms jūroms. Baltijos jūros vandens tūris yra 22 000 km3, juodosios - 537 000 km. Jei baltijos jūros pakrantės liniją ištiesintume, ji nusidriektų apie 7000 kilometrų.

Baltijos jūra turi keletą didelių salų: zelandijos (7016 km2), gotlando (3001 km2) ir kt. Ji skalauja devynių pramoninių šalių krantus.

Dugno reljefas nėra vienalytis, jis veikia visą vandens cirkuliaciją. Į baltijos jūrą įteka apie 200 upių, kurios vidutiniškai per metus atneša 400-500 km3 gėlo vandens. Iš šiaurės jūros į baltiją per metus vidutiniškai prasiskverbia nuo 200 iki baltijos jūra pradėjo formuotis pasibaigus paskutiniam apledėjimui, kai palaipsniui ištirpo milžiniškas ledynas, dengęs visą europos žemyną. Šis procesas prasidėjo prieš 18-20 tūkst. Metų. Prieš 13 tūkst. Metų ledynas galutinai apleido Lietuvą. Jam tirpstant, vanduo pradėjo plūsti į baltijos jūros dubumą. Taip susiformavo šaltas baltijos ledyninis ežeras, kuris įvairiais laikotarpiais susijungdavo su atlanto vandenynu. Šis ežeras egzistavo prieš 13 - 10 tūkst. Metų.

Kiek vėliau ledynas pasitraukė nuo vidurio švedijos žemumos. Susiformavo protaka su atlanto vandenynu. Vėl užslinkus ledynui, ledyninio ežero lygis pradėjo kilti, o jam pasitraukus - jis nukrito apie 40-50 metrų. Atsivėrė dideli sausumos plotai. Taip susiformavo joldijos jūra, kuri savo pavadinimą gavo nuo joje gausiai aptinkamu moliuskų - lot. Yoldia arctica. Šios jūros krantai buvo keliasdešimt kilometrų toliau į vakarus nuo dabartinio Lietuvos pajūrio.

Vykstant žemės plutos kompensaciniam pakilimui pietinėje baltijos jūros baseino dalyje, joldijos jūra neteko susisiekimo su atlanto vandenynu.

  • Geografija Referatai
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (2029 žodžiai)
  • Mokykla
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 107 KB
  • Baltijos jūra referatas
    10 - 1 balsai (-ų)
Baltijos jūra referatas. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-jura-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:25