Baltijos jūros ekologines problemos referatas


Ekologijos referatas. Įvadas. Baltijos jūros radioaktyvioji tarša. Nuodų poveikis Baltijai. Sunkieji metalai. 4. “ Naujas” nuodas dioksinas. Ekologinių baltijos jūros problemų priežastys Teršalai iš kaimyninių šalių. Fosforas iš Lenkijos. Trąšos. Sunkieji metalai, nafta iš kaimyninių šalių. Išvados.


Ekologinės problemos taip pat atsiranda ne iš niekur. Prie jūros užteršumo prisideda ir mūsų kaimynai. Viena tokių šalių – Lenkija. Lenkija fosforo į Baltijos jūrą išmeta daugiau negu visos Baltijos šalys kartu. Visų pirma, fosforas į jūrą patenka iš didelių miestų kanalizacijos. Antra, fosforas patenka iš žemės ūkio – tiesa, ne tiek daug, kiek azoto, kuris lengviau išplaunamas. Fosforas patenka iš įmonių, gaminančių mineralines trąšas. Baiminamąsi, kad fosfatų išteklių ekploatavimas Estijoje gali neigamai paveikti jūros ekologinę būklę regione. Dėl fosforo poveiko Baltijos jūra gali atsidurti užburtame rate. Organinėms medžiagoms nusileidus į dugną ir pradėjus irti išsiskiria daug azoto. Fosforas lieka nuosėdose, taip pasišalindamas iš apytakos rato. Šis procesas vyksta tada, kai prie dugno yra deguonies. Jeigu deguonies nebūtų ir vietoj jo susidarytų vandenilis, dugne susikaupęs fosforas atsilaisvintų ir vėl patektų į vandenis. Tokiu būdu deguonies trūkumas, susidaręs dėl pertręšimo, dar padidėtų. Daug ekologinių problemų formavimuisi reikšmės turi ir trąšų patekimas į mūsų sūriuosius vandenis. Švedijos Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, į Baltijos jūrą iš aplinkinių šalių kiekvienais metais patenka 700000 tonų azoto. Prie šito dar pridėkime 2000 fosforo ir 300000 tonų azoto, kuriuos atneša krituliai. Beveik visas azotas pakliūva iš dirbamų žemės plotų. Šiuolaikinis žemės ūkis naudoja daug azoto trąšų, ypač rudenį. Jūra teršiama beveik tiesiogiai – trąšos nuplaunamos į upes, o upėmis patenka į jūrą. Pagrindinės maistingos medžiagos, skatinančios eutrofikaciją, yra fosforas ir azotas. Eutrofikacijos metu vandens telkiniuose sumažėja vandens skaidrumas, susidariusi fitoplanktono biomasė yra puikus substratas bakterijų dauginimuisi, o kai kurios dumblių rūšys yra netgi toksiškos. Vėliau seka kiti procesai - biomasės puvimas, sieros vandenilio ir kitų teršiančių vandenį medžiagų susidarymas. Dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

  • Ekologija Referatai
  • 2014 m.
  • 8 puslapiai (1712 žodžių)
  • Kolegija
  • Ekologijos referatai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Baltijos jūros ekologines problemos referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Baltijos jūros ekologines problemos referatas. (2014 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/baltijos-juros-ekologines-problemos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 13:02